Tačiau atliekų tvarkymo specialistai sako, kad tokia nuomonė yra klaidinga. Šalies atliekų vežėjai bei atliekų tvarkymo centrai vis dar sulaukia gyventojų skambučių ir netgi nuotraukų, kuriose užfiksuoti šiukšliavežiai, neva į vieną krūvą verčiantys popieriaus, stiklo, plastiko bei kitas atliekas. Visgi net jei iš šalies atrodo, kad atliekų rūšiavimo triūsas nueina perniek, toks įsitikinimas yra toli nuo tiesos.
Pavyzdžiui, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras yra sulaukęs gyventojų pretenzijų, kad visos atliekos suverčiamos į vieną šiukšlių mašiną. Tačiau iš tiesų šiukšliavežės yra padalintos į dvi sekcijas. Todėl popieriaus atliekos keliauja į vieną sekciją, o plastiko – į kitą ir nėra sumaišomos, nors iš šalies ir gali atrodyti, kad rūšiavimo konteinerių turinys supilamas į vieną angą.
Vilniuje kai kurie vežėjai taip pat naudojasi į skirtingas sekcijas padalintomis šiukšliavežėmis, kurios pritaikytos vienu metu vežti popieriaus bei plastmasės atliekas. Vis dėlto sostinėje vyrauja tvarka skirtingomis dienomis vežti skirtingas atliekas. Didžiausios Vilniuje atliekų tvarkymo bendrovės „VSA Vilnius“ klientų aptarnavimo skyriaus vadovas Martynas Surplys pabrėžė, kad surinktos antrinės žaliavos niekuomet nekeliauja tiesiai į sąvartynus: pirmiausia jos visos patenka į rūšiavimo bazes.
„Nors gyventojai ir atskiria, pavyzdžiui, popierių nuo plastiko, tačiau vien popierius rūšiuojamas dar į kelias grupes: kartono, šviesaus popieriaus ir kitas. Todėl klaidingai manoma, kad perdirbimui tinkamos atliekos keliauja į sąvartynus: iš tiesų jos visos pirmiausia yra peržiūrimos ir atiduodamos antriniam panaudojimui“, - sakė M. Surplys.
Specialisto teigimu, vilniečiai vis aktyviau imasi rūšiuoti atliekas ir daro tai vis geriau. „Reikia pastebėti, kad Vilniaus savivaldybėje gyventojams atsiranda vis daugiau galimybių rūšiuoti atliekas: statoma, nemokamai dalijama vis daugiau konteinerių“, - teigė M. Surplys. Vis dėlto, pasak jo, kalbant apie rūšiavimo kokybę vilniečiams vis dar yra kur pasitempti. Praėjusių metų „VSA Vilnius“ duomenimis, popieriaus konteineriuose randama iki 20 procentų perdirbimui netinkamų atliekų. Stiklo konteineriuose netinkamų perdirbti atliekų dalis sudaro apie 10 procentų, o plastiko – net apie 50 procentų.
Šiukšliavežių vairuotojai yra prašomi atkreipti dėmesį, ar rūšiavimo konteineriuose yra išmestos tinkamos atliekos. Jeigu, pavyzdžiui, plastiko konteineryje matyti didelė dalis popieriaus atliekų, vairuotojas gali jas paimti kartu su plastiko atliekomis, o atskiriamos jos bus jau rūšiavimo linijoje. Vis dėlto, pasak M. Surplio, tokie atvejai sostinėje yra vienetiniai.
Dar viena aspektas, patvirtinantis, kad vežėjai nuo rūšiavimo atliekų konteinerių nesuka tiesiai į sąvartynus – ekonominė nauda. Pardavus surinktas perdirbimui tinkamas atliekas galima uždirbti, o atvežus tonas šiukšlių į sąvartyną už kiekvieną jų turi sumokėti pats vežėjas.
