Į šiuos klausimus dar neatsakiusios savivaldybės raginamos nesnausti. Nors šalies mastu svarbiausi atliekų tvarkymo uždaviniai yra numatyti Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014-2020 m. plane, kiekviena savivaldybė turi pati spręsti, kokios priemonės efektyviam atliekų tvarkymui jai būtų tinkamiausios.
Pasak Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorės Vilmos Karosienės, dalis šalies savivaldybių parengti ir patvirtinti atliekų tvarkymo projektus 2014-2020 m. laikotarpiui spėjo laiku. Tačiau yra ir tokių, kurios parengti planus vėluoja iki šiol.
Pavyzdžiui, Marijampolės regiono plėtros taryba Marijampolės regiono atliekų tvarkymo planą patvirtino dar praėjusių metų gruodį. Vilniaus rajono savivaldybė rengti atliekų tvarkymo planą ėmėsi šių metų liepą.
O štai Telšių regiono atliekų tvarkymo centras tik šį rugsėjį su konsultantais pasirašė paslaugų tiekimo sutartį dėl Telšių regioninio, Mažeikių rajono, Telšių rajono, Plungės rajono ir Rietavo savivaldybių atliekų tvarkymo planų parengimo.
„Jei savivaldybės vėluos parengti atliekų tvarkymo planus, joms gali būti visai neskiriama Europos Sąjungos parama arba skiriama daug mažesnė jos dalis. Savivaldybės šią grėsmę žino“, - sakė Aplinkos ministerijos specialistė V.Karosienė.
Atliekų tvarkymo planuose privalu numatyti priemones, kaip tvarkyti savivaldybių atliekų ūkį atsižvelgiant į valstybiniame plane numatytus prioritetus bei konkrečios savivaldybės specifiką.
Svarbiausi savivaldybėms tenkantys uždaviniai – siekti, kad gyventojai kuo patogiau ir efektyviau galėtų rūšiuoti atliekas, o į sąvartynus patektų kuo mažesni atliekų kiekiai. Svarbiausias prioritetas Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014-2020 m. plane skiriamas atliekų prevencijai. Taip pat skatinama kuo daugiau atliekų paruošti naudoti pakartotinai, perdirbti arba kitaip panaudoti.
Jei savivaldybėse nebus išplėtotos komunalinių taliekų rūšiuojamojo surinkimo sistemos arba išplėtotos nepakankamai, tokioms savivaldybėms bus sunkiau didinti perdirbamų ar kitaip pakartotinai panaudojamų atliekų kiekį.
Jeigu savivaldybės pasirinks neefektyvias technologijas, kaip mechaniškai ir biologiškai apdoroti mišrias komunalines atliekas, planuojami rezultatai taip pat nebus pasiekti: nei susidaręs kompostas, nei kietasis atgautasis kuras neatitiks kokybės reikalavimų.
Lietuvoje vis dar šalinama daugiau nei pusė susidariusių atliekų. Didžioji dalis komunalinių atliekų taip pat yra šalinamos sąvartynuose: į juos patenka maždaug trys ketvirtadaliai šio tipo atliekų. Tačiau iki 2020 m. savivaldybės privalo pasiekti, kad ne mažiau kaip 65 procentai komunalinių atliekų būtų perdirbama.
Gera žinia atliekų tvarkymo sistemą kuriančioms ar jau sukūrusioms savivaldybėms – vis mažesnis komunalinių atliekų augimas.
Lietuvoje vienam šalies gyventojui susidarančių komunalinių atliekų kiekis pastaraisiais metais yra mažesnis lyginant su ES narių vidurkiu. Daugelyje pramonės šakų Lietuvoje atliekų susidaro taip pat mažiau nei vidutiniškai ES valstybėse.
