Prieš daugiau nei metus dešimteriopai padidintos baudos už šiukšlinimą didelę dalį šiukšlintojų privertė keisti negerus įpročius. Vis dėlto vis dar pasitaiko nemažai atvejų, kai į aplinkos švarą žvelgiama atsainiai bei nesusimąstoma, kad besimėtančios šiukšlės ne tik bjauroja vaizdą, bet ir gali pridaryti didelės žalos gamtai.
Spalio 1 d. įsigaliojo aplinkos ministro įsakymas, kuriuo nustatyti minimalūs taikomi žalos atlyginimo dydžiai už aplinkai padarytą žalą.
Iki šiol pasitaikydavo kurioziškų situacijų, kai, pavyzdžiui, už 100 kilogramų sulfatų išpylimą į aplinką tekdavo atlyginti vos 12 litų žalą. Taip nutikdavo, nes dažnai neįmanoma tiksliai įvertinti, kiek teršalų buvo išmesta į aplinką, ir apskaičiuoti, kokia žala aplinkai buvo padaryta.
Pavyzdžiui, apie į upelį leidžiamas nuotekas pareigūnai gali sužinoti tik po savaitės. Ir nors problema dažnai išsprendžiama per kelias valandas, pažeidėjas taip pat galėjo būti baudžiamas tik už žalą, padarytą per tas kelias valandas nuo problemos užfiksavimo iki jos išsprendimo. Tokia žalos aplinkai apskaičiavimo metodika dažnai neatspindėdavo realios situacijos.
Nuo šiol už aplinkos teršimą biologinėmis medžiagomis teks atlyginti mažiausiai 518 litų (150 eurų) žalą gamtai. Jei aplinka bus teršiama cheminėmis medžiagomis, minimalus gamtai padarytas žalos dydis sieks 691 litą (200 eurų). Taigi teršėjams nebepavyks išsisukti sumokėjus tik simbolinį žalos gamtai atlyginimą. Taip pat nustatytas minimalus įkainis už bet kokią oro taršą, pavyzdžiui, plastmasės ar senų padangų deginimą.
„Nesakyčiau, kad baudų didinimas yra pati efektyviausia priemonė kovoti su teršėjais, bet kai kitos priemonės duoda nepakankamą rezultatą, manome, kad didesnės baudos atgrasys šiukšlintojus. Kai pernai buvo smarkiai padidintos baudos už aplinkos teršimą, nusižengimų tikrai sumažėjo“, - sakė aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.
Pasak ministro, anksčiau pasitaikydavo atvejų, kai piktybiški šiukšlintojai net buvo nusiteikę mokėti baudas ir toliau elgtis savaip. Dabar toks požiūris kainuoja per brangiai.
„Ministerijos tikslas nėra surinkti kuo daugiau baudų. Tikslas yra, kad mūsų aplinka būtų švari, o žmonės nesielgtų netinkamai ir jaustų atsakomybę. Ir pačios surinktos baudos bus panaudotos taip, kad prisidėtų prie aplinkos švarinimo. Už tuos pinigus pastatysime daugiau šiukšlinių, peleninių, įrengsime rūkymo vietas viešosiose erdvėse“, - užtikrino K.Trečiokas.
Minimalūs žalos atlyginimo dydžiai jau daugiau nei metus galioja ir atliekų tvarkymo srityje. Už aplinkos teršimą nepavojingomis atliekomis baudžiama mažiausiai 500 litų (145 eurais). Atlyginti už aplinkai daroma žalą pavojingomis atliekomis tenka mažiausiai 1 500 litų (434 eurais).
