Ereliui buvo skirti vitaminai, jis lesė žuvis, vištieną. Veterinarijos gydytojams pavyko užkirsti kelią infekcijai, žaizda ėmė sparčiai gyti.
Didžiausias Lietuvoje plėšrusis paukštis jau praėjusį penktadienį parodė, kad jėgos – sugrįžo: ornitologui Sauliui Rumbučiui patalpoje atsargiai paėmus ereliui už kojų, jis ėmė galingai mosuoti sparnais.
Pirmadienį prieš pat paleidimą paukštis buvo pasvertas, sužieduotas, išmatuoti jo sparnai, snapas.
Ornitologui Deiviui Dementavičiui Išlaužo apylinkėse paleidus erelį, jis be vargo pasiekė medžio viršūnę ir įsitaisė ant šakos.
Keturis kilogramus sveriantis erelis pasaulį išvydo prieš pusmetį. Jo išskleistų sparnų ilgis – maždaug 2 metrai ir 30 centimetrų.
Viliamąsi, kad laisvę atgavusiu jaunu paukščiu rūpinsis jo tėvai, susisukę lizdą netoli tos vietos, kur jis buvo rastas.
„Pastaruoju metu randama daug nusilpusių, sergančių jūrinių erelių. Anksčiau per metus į prieglaudas patekdavo po vieną erelį, o šįmet pagalbos reikėjo jau penkiems šios rūšies paukščiams“, – kalbėjo „Nuaro“ vadovė Jurgita Gustaitienė. Dauguma šių sparnuočių jau laisvėje, bet vienas dar gydomas Neringoje.
Jūrinių erelių išsaugojimui visoje Europoje skiriamas didelis dėmesys. Mūsų šalyje yra maždaug 100 – 120 perinčių jūrinių erelių porų.
Jūriniai ereliai lizdus suka aukštai medžiuose vasario mėnesį, juose peri daug metų. Vadoje paprastai būna 2 – 3 jaunikliai.
Lietuvoje pirmasis jūrinio erelio lizdas rastas 1987 metais Čepkelių rezervate.
Ornitologai jūriniams ereliams ir kitiems plėšriesiems paukščiams iškėlė virš 200 dirbtinių lizdų. Daugelyje šių lizdų ereliai apsigyveno. Jūriniai ereliai – sėslūs paukščiai, jie minta žuvimis, paukščiais.
