„Panašu, kad lobistinės grupės vėl pradeda aktyviai veikti, ir būkite tikri – gamtos išsaugojimas jiems tikrai nerūpi. Liūdna, kad kai kurie Seimo nariai pasiduoda tokiam spaudimui, dar bus liūdniau, jei ir naujasis aplinkos ministras neatsilaikytų. Tačiau tikiu, kad jam milžiniškos žvejų mėgėjų bendruomenės gretos ir aplinkosauga rūpi labiau nei saujelė verslininkų, kurie, net ir turėdami pakankamai laiko prisitaikyti, nieko nedarė“, – išplatintame pranešime spaudai teigia V. Mazuronis.
Pasak buvusio aplinkos ministro, argumentų, kodėl prireikė sprendimo drausti verslinę žvejybą, daugiau, negu reikia: žuvų ištekliai mažėja, o žvejai-verslininkai vykdo neskaidrią veiklą, kai tuo pačiu metu populiarėja atsakinga mėgėjiška žvejyba, o valdžia siekia paskatinti turizmą.
„Galimybės užsiimti jiems verslu išlieka, tik noro reikia. Jei neapskaitytų tinklų statyti ir žvejybos žurnalų klastoti nebeleisime, gal pats laikas griebtis kitų verslo idėjų? Draudimo fone atsiveria nuostabios galimybės turizmui plėtoti“, – įsitikinęs V.Mazuronis.
Buvęs ministras tikina, kad, prieš priimant sprendimą, su verslu užsiimančiais žvejais buvo diskutuota. Tuo metu, V.Mazuronio teigimu, buvo patikinta, kad žvejyba nėra pelninga veikla, ir tai žvejams tikrai nėra pagrindinis pajamų šaltinis.
„Jei ši situacija pasikeitė – labai norėčiau tai išgirsti“, – sako V.Mazuronis.
Anot politiko, gėlo vandens telkiniai šiuo metu atsigauna, žuvų daugėja, tačiau, jei bus pasiduota finansinių interesų spaudimui, padarytas darbas ir teigiamos tendencijos bus sužlugdytos.
Įsiteisėjus draudimui vidaus vandens telkiniuose užsiimti versline žvejyba, išimtis būtų taikoma veiklai Kuršių mariose, polderiuose ir Nemuno žemupyje.
