Rugsėjo pabaigoje žvejų aptiktas erelis buvo nuvežtas į Kauno gyvūnų prieglaudą „Nuaras“. Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas paukštis nepajėgė skristi – nugaroje buvo matyti gili kirstinė žaizda, greičiausiai atsiradusi po kito sparnuoto varžovo smūgio.
Ereliui buvo skirta vitaminų, jis mito žuvimis, vištiena. Veterinarijos gydytojams pavyko užkirsti kelią infekcijai, žaizda pradėjo sparčiai gyti.
Didžiausias Lietuvoje plėšrusis paukštis jau praėjusį penktadienį parodė, kad jėgos sugrįžo: ornitologui Sauliui Rumbučiui patalpoje atsargiai paėmus ereliui už kojų, jis ėmė galingai mosuoti sparnais.
Prieš paleidžiant paukštis buvo pasvertas, sužieduotas, išmatuoti jo sparnai, snapas.
Ornitologui Deiviui Dementavičiui paleidus erelį, jis be vargo pasiekė medžio viršūnę ir įsitaisė ant šakos.
Keturis kilogramus sveriantis erelis pasaulį išvydo prieš pusmetį. Jo išskleistų sparnų ilgis – 2 metrai ir 30 centimetrų.
Ornitologai viliasi, kad laisvę atgavusiu jaunu paukščiu rūpinsis jo tėvai, susisukę lizdą netoli tos vietos, kur jis buvo rastas.
„Pastaruoju metu randama daug nusilpusių, sergančių jūrinių erelių. Anksčiau per metus į prieglaudas patekdavo po vieną erelį, o šįmet pagalbos reikėjo jau penkiems šios rūšies paukščiams“, – kalbėjo „Nuaro“ vadovė Jurgita Gustaitienė.
Dauguma šių sparnuočių jau laisvėje, bet vienas dar gydomas Neringoje.
Ornitologai medžiuose iškėlė šimtus lizdų
Jūriniams ereliams išsaugoti visoje Europoje skiriama daug dėmesio. Mūsų šalyje yra maždaug 100–120 perinčių jūrinių erelių porų.
Jūriniai ereliai vasarį aukštai medžiuose suka lizdus ir juose peri ne vienus metus. Vadoje būna 2–3 jaunikliai.
Lietuvoje pirmasis jūrinio erelio lizdas rastas 1987 metais Čepkelių rezervate.
Ornitologai jūriniams ereliams ir kitiems plėšriesiems paukščiams iškėlė per 200 dirbtinių lizdų. Daugelyje jų ereliai apsigyveno. Jūriniai ereliai minta žuvimis, paukščiais.
