Kelmės rajono savivaldybės Turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Raimonda Parnarauskienė informavo, kad iki šiol visame rajone nebuvo individualių valdų savininkams skirtų konteinerių, kuriuose jie galėtų rūšiuoti plastiko atliekas.
Tačiau netrukus situacija visame rajone kardinaliai pasikeis. Savivaldybėje jau įsigyta 4500 konteinerių komplektų. Kiekviename jų yra po du konteinerius: vienas jų skirtas mesti stiklo, kitas – plastiko atliekoms.
„Konteineriai bus pradėti dalinti gyventojams šių metų gruodį arba kitų metų pradžioje. Kol jų dar nėra, gyventojams išdalinome vienkartinius plastiko maišus. Juose galima mesti pakuočių atliekas. Taip norime pratinti žmones prie atliekų rūšiavimo. Pirmiausia to nusprendėme imtis Tytuvėnuose“, - aiškino Kelmės rajono savivaldybės specialistė R.Parnarauskienė.
Į pakuotės atliekoms skirtus maišus, kaip ir į šioms atliekoms skirtus konteinerius, galima mesti švarią popieriaus bei kartono pakuotę, popierines dėžes, reklamines skrajutes, laikraščius, žurnalus. Taip pat – plastiko pakuotes, maišelius, gėrimų tetrapak pakuotes.
Į šiuos maišus negalima mesti šlapios arba riebalais suteptos pakuotės. Taip pat negalima mesti tualetinio popieriaus, tapetų, popierinių rankšluosčių ir servetėlių. Negalima šalinti ir taros nuo dažų ar cheminių medžiagų, aerozolių flakonėlių.
Pakuočių atliekų pripildyti maišai iš gyventojų bus išvežami kartą per mėnesį. Prie namų palikti pilni maišai bus pakeisti į tuščius. Ateityje plastikinius maišus pakuotėms rūšiuoti pakeis specialūs konteineriai: iš viso Kelmės rajono savivaldybė ketina įsigyti 9 tūkstančius stiklo ir plastiko konteinerių komplektų.
Išrūšiuotos pakuočių atliekos patenka ne į sąvartynus, o gali būti perdirbamos ir virsti naujais maišeliais, plastiko indais. Taip taupomi gamtos ištekliai, mažinama aplinkos tarša. Be to, į sąvartynus patekusios pakuočių atliekos labai ilgai išlieka nesuirusios. Pavyzdžiui, popieriaus atliekos suyra per maždaug 2 metus, plastikui suirti prireikia 200 metų, o stiklo atliekos išlieka nesuirusios net 900 metų.
Kasmet į sąvartynus Lietuvoje išvežama maždaug 3 milijonai tonų įvairių atliekų. Minėtos pakuočių atliekos suyra per ypač ilgą laiką, todėl į sąvartynus patekę jų kiekiai nuolat auga. O perdirbtos šios atliekos galėtų ne tik vėl praversti buityje, bet ir išsaugoti daugybę neiškirstų medžių, sutaupyti energijos išteklių. Pavyzdžiui, perdirbus vieną stiklo butelį sutaupoma tiek energijos, kiek jos pakaktų 100 vatų elektros lemputei šviesti visą valandą. O kiekviena perdirbto popieriaus tona išsaugo 17 medžių, 27 tūkstančių litrų vandens ir 4 MW energijos.
