Azartiškai pensininkei jūra iki kelių. Ji žvejojo ir per uraganą

Pajūryje praėjusį savaitgalį paplūdimius niokojęs ir medžius vertęs uraganas privertė susigūžti net namuose sėdinčius žmones. Tačiau jis neišbaidė žvejų, naktį gaudžiusių stintas ant Palangos jūros tilto.

Daugiau nuotraukų (1)

Alvydas Ziabkus („Lietuvos rytas“)

Jan 18, 2015, 3:45 PM, atnaujinta Jan 15, 2018, 5:10 PM

Vėlai vakare Palangos jūros tilto turėklai taip pat buvo apgulti žvejų – į vandenį buvo sumerkta beveik 40 graibštų, kurie vis kildavo į viršų.

Bet įsitikinę, kad samčio apačioje tinklinis maišelis dar tuščias, dar labiau paniurę žvejai graibštą tylomis leisdavo atgal.

Ant tilto – ir moteris

Žvejyba nuo tilto gremėzdiškais graibštais – vyrų pomėgis. Sutikti per naktį graibšto pakėlimo veleną sukančią moterį – retenybė.

Tačiau tokių moterų Palangoje yra. Viena jų – vėlų ketvirtadienio vakarą ant tilto sutikta 64 metų palangiškė Stanislava Jonkuvienė, pelniusi visų ant tilto žvejojančių vyrų pagarbą.

Šiltais drabužiais apsimuturiavusi pensininkė viena žvitriai suko graibšto strypo rankeną ir nekreipė dėmesio į skruostus kandžiojantį žvarbų vėją.

„Šiandien stintos neina“, – atsiduso moteris. Tuomet nebėra prasmės dažnai kilnoti graibšto iš vandens, užtat yra laiko pasišnekėti su smalsuoliais.

S.Jonkuvienę žvejyba prieš keletą metų užkrėtė jos sūnus.

„Man patinka būti gamtoje, vaikščioti prie jūros. Sūnus nuo tilto žvejoti pradėjo anksčiau. Kartą paprašiau vestis ir mane. Iš pradžių pamėginau žvejoti meškere – pajutau azartą.

Po to žiemą išmėginau žvejybą su graibštu – laimikis buvo dar didesnis. Tada sustoti jau buvo neįmanoma“, – pasakojo pensininkė.

Buvo baisu, bet įdomu

Moters potraukis žvejoti toks didelis, kad jos neišbaidė ir prieš savaitę naktį į sekmadienį jūroje siautęs uraganas „Feliksas“. Tąkart žvejoti nuo tilto nesiryžo net Stanislavos sūnus.

„Buvo baisu, bet įdomu“, – jaunatviškai akimis žybtelėjo moteris, tą naktį nepabūgusi apie 30 metrų per sekundę pučiančio vėjo.

S.Jonkuvienė pasakojo, kad net per uraganą ant tilto žvejojo apie 20 žmonių. Stiprus vėjas žvejus tiesiog spaudė prie turėklų, bet tą naktį neblogas stintų laimikis privertė užmiršti visus pavojus.

„Prie stipraus vėjo esame pripratę. Neramu buvo tiktai dėl didžiulių bangų, kurios dažnai ritosi per tilto turėklus, o iš apačios tyškantys vandens purslai aptaškydavo net galvą“, – apie neužmirštamą žvejybą per uraganą pasakojo S.Jonkuvienė.

Iki pusės antros nakties ant tilto išbuvusi pensininkė tada prigaudė apie 12 kilogramų stintų ir nusprendusi, kad jai pakaks, patraukė namo.

Žvejus suvaržė draudimai

Iš ketvirtadienio naktį ant tilto žvejojusių entuziastų S.Jonkuvienė, regis, buvo vienintelė išbandžiusi žvejybą uragano metu.

Tiesa, dauguma ant tilto sutiktų žvejų buvo nekalbūs ir įtariai žvalgėsi į be žvejybos įrankių vaikštinėjančius žurnalistus.

„Nereikia manęs fotografuoti“, – plačiais apsiausto skvernais veidą dangstėsi vienas vyras.

Jis įtarė, kad šitaip paslapčiomis juos stebi aplinkosaugininkai.

Su nepažįstamais smalsuoliais į kalbas nesileidžiantys ir fotoaparato blykstės vengiantys žvejai ant tilto turi ko baidytis.

Vieni žvejoja nenusipirkę leidimų. Kiti žuvauja su platesniais, nei leidžiama, graibštais. Vienas prisipažino dirbantis pareigūnu ir nežino, kaip tokį naktinį pomėgį įvertintų jo vadovas.

S.Jonkuvienė papasakojo apie iš pirmo žvilgsnio kvailą draudimą – nemokamai nuo tilto žvejojantys pensininkai ir neįgalieji per naktį negali pagauti daugiau nei 5 kilogramų žuvų.

Nusipirkusiems leidimus laimikis ribojamas iki 15 kilogramų.

Gausus laimikis – praeitis

Tačiau kai pasirodo daug stintų, žvejai į visus draudimus numoja ranka ir žuvis skaičiuoja ne kilogramais, o pusmaišiais.

„Žuvų gali nebūti visą naktį. Būna taip, kad kantrybės netekę palangiškiai susirenka savo įrankius ir važiuoja miegoti.

O ant tilto likę atvykėliai po kurio laiko sulaukia tokio praplaukiančio stintų būrio, kad nespėja kratyti graibšto“, – pasakojo beveik kiekvieną naktį čia savo laimę bandantis 34 metų kretingiškis Algis Baltuonis.

Žinia apie po tiltu pasirodžiusias stintas į namus grįžusius žvejus pasiekia net gūdžią naktį.

Kavinių sargai pasakojo naktimis dažnai matantys keistą reiškinį, kai apie 4 valandą ryto tuščią J.Basanavičiaus gatvę staiga užplūsta tilto link dviračius minantys žvejai.

Bet priekrante praplaukiančių gausių stintų būrių pasitaiko vis rečiau. Būna taip, kad naktį ant tilto atskubėjusiems žvejams iš apmaudo lieka graužti nagus, nes stintų būrys praplaukia per pusvalandį.

Seni žvejai su ilgesiu mena prieš 10 metų buvusius laikus, kai per kelias valandas prigaudydavo po 70 kilogramų stintų. Yra buvę, kai vieno žvejo nakties laimikis buvo septyni maišai stintų.

Žūklės sėkmę lemia patirtis

Naktinė stintų žūklė sėkminga tik tuomet, jei paisoma kai kurių taisyklių.

Pirmiausia žvejybai turi būti palankus vėjas. Kilometro pločio ruože stintos būriais neršti plaukia į Kuršių marias.

Jos gali plaukti nutolusios vos 10 metrų nuo kranto.

Arčiau kranto stintos plaukia tada, kai jas prie kranto stumia vakarų vėjas. Palankiausias pietvakarių vėjas, žvejų vadinamas šakšiniu.

Šios krypties vėjas stintų būrius spaudžia prie kranto ir neleidžia joms plaukti marių link.

Arti kranto stintos praplaukia ir pučiant suominiam – šiaurės vakarų, arba jūriniam – vakarų vėjui.

Tačiau jei pasisuka nuo kranto tolyn į jūrą stintas stumiantis rytų vėjas – nieko gero nelauk.

Sakoma, kad pietryčių vėjas, kuris dar vadinamas ožiniu, žuvį išpučia net iš puodo.

Sėkmingai žūklei reikšmės turi ir tilto vieta, prie kurios bus tvirtinamas graibštas. Jei gaudysi arčiau kranto, žuvys gali plaukti kitoje vietoje.

Graibštus gamina patys

Tačiau norint su graibštu prigaudyti daug žuvų, reikia darbuotis taip, kad ir per šalčius tenka braukti prakaitą. „Keseliu“ vadinamas žvejų graibštas – ant metalinių virbų pritvirtintas kelių metrų skersmens tinklinis samtis. Jo viduryje yra skylė, po kuria parištas tankaus tinklo maišelis.

Po graibštais yra kabinami tokio dydžio maišeliai, kad į juos tilptų apie 20 kilogramų žuvų.

Didesnius maišelius jau būtų sunku ištraukti, nes jie ant tilto pakeliami kartu su gremėzdiška graibšto konstrukcija.

Į jūrą panardintas graibštas nuolat iškeliamas virš vandens, kad į tinklinį graibšto samtį patekusios žuvys pro skylę sukristų į maišelį.

Graibštas kilnojamas sukant primityvaus krano mechanizmo rankeną.

Kuo dažniau graibštas iškeliamas, tuo didesnė tikimybė pasemti daugiau stintų.

Nagingesni vyrai graibštų pasigamina patys. Auksarankių sumeistrautas geras graibštas gali kainuoti ir iki 300 eurų.

Nesutiko parduoti ungurio

Į graibštus patenka ne tik stintos – būna ir plekšnių, menkių, vėgėlių.

Pasitaiko ir lašišų. Tada per visą tiltą nuaidi laimingo žvejo šūksnis: „Lašį pagavau.“

Tačiau didžiausias įvykis būna tuomet, kai į graibštą įsmunka ungurys.

Prieš dvejus metus A.Baltuoniui buvo įkliuvęs riešo storumo ungurys, jo ilgis siekė vieną metrą ir 27 centimetrus, o svoris – 2,150 kilogramo.

Tokį laimikį pamatę ant tilto besisukinėjantys rusų turistai už ungurį iš karto pasiūlė 600 litų, tačiau kretingiškis reto laimikio nepardavė net ilgai įkalbinėjamas ir parnešęs namo gardžiai sukirto su visa šeima.

Nors buvo siūlomas nemažas uždarbis, vyras dėl tokio poelgio nesigaili ir šiandien.

„Mes čia žvejojame dėl malonumo, o ne dėl pinigų. Yra tokių, kurie pardavę keletą kilogramų stintų prisiduria prie algos ar pensijos. Bet pastaraisiais metais laimikis toks mažas, kad stintų užtenka tiktai patiems pavalgyti ir giminėms apdalinti“, – pasakojo A.Baltuonis.

Žvejyba – tarsi klubas

Nuolat ant tilto susirenkantys žvejoti vyrai čia ateina lyg į savotišką bendraminčių klubą.

„Keseliais“ daugiausia žvejoja Palangos apylinkių gyventojai, bet tokį stintų gaudymo būdą yra pamėgę Mažeikių, Skuodo, Plungės, Šiaulių ir net Vilniaus gyventojai.

Kai kuriems čia rūpi ne tiek žvejyba, kiek pasibuvimas kartu.

Pasitaiko, kad dar iki vidurnakčio tokios kompanijos taip prisiragauja atsivežto alkoholio, jog vėliau visą naktį snūduriuoja atsivežtuose krėsluose taip nė karto ir neištraukę graibšto.

Paryčiais tokie žvejai maldauja kitų jiems parduoti bent porą kilogramų stintų, kad turėtų ką grįžę parodyti žmonoms.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.