Gula ant gyventojų pečių
Lietuvoje kasmet išardoma 50–60 tūkstančių tonų senų automobilių, iš kurių apie 30 procentų (t.y. 15–20 tūkstančių tonų) susidaro nevertingos plastiko, gumos, stiklo, salono apdailos ir kitokių automobilinių dalių atliekos. Senus automobilius supirkinėja ne tik legalūs, bet ir nelegalūs ardytojai, kurie vertingas dalis priduoda į antrinę rinką. Metalą parduoda, o gumos, stiklo, plastiko atliekas šalina į pamiškes, buitinių atliekų konteinerius ir kitas tam nepritaikytas vietas. Pagal įstatymus, pamiškėse, palaukėse, prie kelių išmestų be šeimininkių atliekų tvarkymą organizuoja savivaldybės. Jos privalo finansuoti tokių atliekų surinkimą, išvežimą ir sutvarkymą. Tokiu atveju papildomi mokesčiai gula ir ant gyventojų pečių. Žmonės moka ne tik už šiukšlių išvežimą, bet ir už buitinių atliekų tvarkymą.
„Išardžius automobilį iš jo lieka teigiamą rinkos vertę turinčios atliekos, kurias ardytojai parduoda, pakartotiniam naudojimui tinkamos dalys ir neigiamą rinkos vertę turinčios atliekos. Vykdydama atliekų tvarkymo direktyvinius reikalavimus asociacija yra įpareigota organizuoti būtent neigiamą rinkos vertę turinčių atliekų surinkimą ir sutvarkymą. Automobilių ardytojai, atitinkantys tam tikrus reikalavimus, kviečiami prisijungti prie sistemos, kuri suteiks jiems galimybę nemokamai priduoti tokias atliekas. Dabar jas iš ardytojų surenka savivaldybių atliekų tvarkymo centrai. Nors ardytojai pagal atliekų tvarkymo įstatymą privalo išrūšiuoti susidariusias atliekas, visos surinktos atliekos vis tiek keliauja į sąvartynus. Be to ši paslauga dar ir kainuoja. Todėl siūlome nemokamai surinkti tokias atliekas, o kartu ir garantuojame, kad jos bus deginamos, taip išgaunant energiją arba perdirbamos antriniam naudojimui“, – sako „Gamintojų ir Importuotojų Asociacijos“ vadovas Alfredas Skinulis.
Atiduoti į tinkamas rankas
Aplinkos ministerija praėjusių metų balandį vykdė akciją „Garažiukas“. Įgyvendinant ją buvo siekiama užtikrinti tinkamą atliekų tvarkymą autotransporto priežiūros ir remonto sektoriuje. Taip pat užkirsti kelią aplinkos teršimui transporto priemonių atliekomis.
Pavyzdžiui, Šiaulių rajono agentūros pareigūnai Kuršėnų mieste patikrino penkis asmenis, užsiimančius individualia automobilių remonto veikla. Keturi jie vykdė pažeidimus. Nevykdė atliekų apskaitos, šalino pavojingas atliekas buitinių atliekų konteineriuose, nerūšiavo susidariusių atliekų. Anot Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus Egidijaus Anulio, per akciją „Garažiukas“ Vilniaus regione buvo patikrinti 25 transporto remonto ir priežiūros paslaugas teikiančios įmonės ir asmenys. „Buvo tikrinama kaip tvarkomos veikloje susidarančios atliekos, ar tinkamai vedama atliekų apskaitą, ar eksploatuoti netinkamas transporto priemones ardantys asmenys turi leidimus. Buvo nustatyta dešimt pažeidimų, iš kurių du dėl veiklos be leidimo, kiti dėl atliekų tvarkymo reikalavimų“, – pasakojo E.Anulis.
Kaip žinoma, naudojimui netinkamas, nevažiuojantis automobilis yra laikomas atliekomis. Iš jo į dirvožemį gali ištekėti kuro, alyvos likučiai, įvairios rūgštys. Išdaužyti automobilio stiklai ne tik teršia aplinką, bet ir gali sužeisti greta žaidžiančius vaikus. Plastikas, guma ar kitos automobilyje esančios medžiagos, pakliuvę į aplinką, ilgai nesuyra, o netinkamai deginamos dar ir užteršia orą. Gyventojai ir įmonės, kiemuose laikantys nebenaudojamus automobilius, nusižengia teisės aktų reikalavimams ir gali būti baudžiami už aplinkos taršą. Už aplinkos teršimą nepavojingomis atliekomis baudžiama mažiausiai 144,81 Eur (500 litų). Atlyginti už aplinkai daroma žalą pavojingomis atliekomis tenka mažiausiai 434,43 Eur (1 500 litų).
Nelegalūs senų automobilių ardytojai, kurie neturi reikalingų leidimų ir nesutvarko likusių atliekų, baudžiami piniginėmis baudomis. Vien tik už netinkamą pavojingų atliekų tvarkymą numatoma bauda iki daugiau nei pusantro tūkstančio eurų, o nelegaliai veikiančių įmonių veikla stabdoma. Vis dėlto, nelegalių senų automobilių ardytojų vis dar pasitaiko. Gyventojai turėtų atkreipti dėmesį, kad atliekų tvarkymas, jų tinkamas utilizavimas kainuoja pinigus. Todėl nelegalūs ardytojai tas atliekas paprasčiausiai išmeta. Tad seną automobilį priduoti reikėtų tik tiems, kurie turi visus reikalingus leidimus ir atliekas tvarko taip, kaip pridera.
Padės sutaupyti
Lietuvoje pernai buvo registruotos 338 įmonės, galinčios tvarkyti senus automobilius. Vienos iš Kauno įmonių, užsiimančių automobilių ardymu, direktoriaus pavaduotojas Rolandas Stasevicius teigė, kad jiems dabar gana neblogai pavyksta susitvarkyti su atliekomis. Tačiau esant galimybei prisijungtų prie sukurtos sistemos: „Esame sudarę sutartis su atliekų tvarkytojais. Viena iš įmonių surenka kenksmingas atliekas, metalą priduodame metalo supirkėjams, plastmasę priduodame plastiko perdirbimo įmonėms. Turime tam skirtus specialius konteinerius. Pavyzdžiui, pilnai pripildžius metalo atliekų konteinerį, skambiname supirkėjui, jis išsiveža ir ištuština konteinerį, taip pat pasverią metalą ir su mūsų įmone atsiskaito. Didžiąją dalį atliekų galima priduoti, o kartu iš to ir užsidirbti. Žinoma, yra ir tokių atliekų, kurias atiduodame atliekų tvarkymo centrams ir jos iškeliauja į sąvartynus. Todėl, jei yra galimybė jas priduoti organizacijoms, kurios neigiamą rinkos vertę turinčias atliekas perdirbs antriniam naudojimui, ar kaip nors kitaip panaudos mažinant aplinkos taršą, mielai tapsime tokios sistemos dalimi.“
Savivaldybės už tokių atliekų tvarkymą mokėdavo po kelis šimtus tūkstančių litų per metus. Per visą Lietuvą už be šeimininkių atliekų tvarkymą susidarydavo nuo kelių iki keliolikos milijonų litų. „Savivaldybės nėra tokios turtingos, kad galėtų mokėti už tai, ką pakelėse palieka neatsakingi žmonės“, – pridėjo A.Skiniulis.
