„Pelėdos renkasi namus su erdvia anga, kad iškilus pavojui galėtų greitai iškristi. Didžiausias jų priešas – kiaunės, kartais užpuola ir katės“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo ornitologas J.Miškinis, rankose laikydamas inkilą, kurio viršuje buvo palikta apie 20 centimetrų dydžio skylė.
Naktiniai sparnuočiai mėgsta įsikurti aukštesnėse vietose, todėl inkilai buvo pritvirtinti 7 metrai nuo žemės.
Juos iškėlė ir prie pušų priveržė kariuomenės savanoriai ir ugniagesiai. Jie į vidų gausiai pribėrė pjuvenų. Paukščiai inkiluose turėtų apsigyventi kovą, prasidėjus perėjimo metui.
Inkilų kėlimo akciją jau ketvirtus metus iš eilės baigiantis žiemai rengia viešoji įstaiga „Darom komanda Kaune“ ir turistų klubas „Alfa renginiai“.
Anksčiau nameliai pelėdoms tris kartus buvo keliami Kauno Panemunės šile, o šį sykį pasirinktos Lampėdžių apylinkės.
Inkilai pelėdoms turi būti statomi ne mažesniu nei 200 metrų atstumu vieni nuo kitų, kad šie erdvius plotus mėgstantys sparnuočiai pasidalintų teritorija.
Dažniausiai pelėdos perėti pasirenka medžių dreves, daržinių pastoges.
Penkios pelėdų rūšys – nykstančios
Pasaulyje iš viso yra daugiau nei 200 pelėdų rūšių, o Lietuvoje jų gyvena dvylika: didysis apuokas, baltoji, laplandinė, uralinė, naminė, raiboji, balinė, žvirblinė pelėda, mažasis apuokas, lututė, pelėdikė, apuokėlis.
Penkios rūšys yra įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą – didysis apuokas, balinė pelėda, lututė, pelėdikė ir žvirblinė pelėda.
