Aplinkos ministerijos užsakymu atlikus visuomenės nuomonės tyrimą paaiškėjo, kad net 90 procentų respondentų mano, jog asmeniškai gali prisidėti prie švaresnės aplinkos kūrimo.
Net 98 procentai apklausos dalyvių aplinkos taršą laiko aktualia problema, o aplinkos užterštumą vertina kaip didesnį už vidutinį (skirdami 6 balus iš 100).
Visgi gyventojai suvokia, kad pakeisti situaciją galima tik kiekvieno žmogaus pastangomis. Tam būtinų priemonių galima imtis kasdienybėje, senus įpročius keičiant naujais. Aplinkosaugos specialistai pataria kasdieniniame gyvenime vadovautis vadinamąja trijų P taisykle: pakuočių mažinimo, pakartotinio panaudojimo ir perdirbimo. Pavyzdžiui, prekybos centre renkantis prekes verta atkreipti dėmesį ir į jų pakuotes: rekomenduojama rinktis tokias, kurios vėliau gali būti perdirbamos, taip pat pirkti rečiau, bet didesniais kiekiais, taip išvengiant pakuočių atliekų augimo. Verta pasvarstyti, ar kai kurioms prekėms, pavyzdžiui, dantų pastai kartoninės pakuotės apskritai yra būtinos – galbūt geriau rinktis prekę be jų.
Į namuose turimus buities reikmenis bei kitus daiktus taip pat rekomenduojama pažvelgti kūrybiškai ir stengtis juos panaudoti dar kartą. Pavyzdžiui, jei prekybos centre įsigijote plastikinį maišelį, jį galima panaudoti ir kaip šiukšlių maišą. Įvairiuose stikliniuose induose, kurie lieka sunaudojus konservuotas daržoves, uogienes ar kitus įsigytus gaminius, galima laikyti birius maisto produktus. Einant apsipirkti reikėtų naudoti ne polietileninius maišelius, kuriuos išmetame vos panaudoję, bet rinktis tekstilinį ar kitokios medžiagos daugkartinį pirkinių maišelį. Net jei nemokamai gauname plonų plastikinių maišelių ar vienkartinių servetėlių, jų taip pat nereikia švaistyti: derėtų pasiimti tik tiek, kiek būtinai reikia. Vykdami į keliones, kuriose žadame daug fotografuoti, galime rinktis daugkartinio naudojimo įkraunamas baterijas, o ne vienkartines, kurias vėliau išmesime. Buityje susidarančias atliekas privalome rūšiuoti, nes taip kur kas mažesnė dalis jų pateks į sąvartynus, o didesnė bus perdirbama ar kitaip pakartotinai panaudojama.
Nereikalingus drabužius, baldus, kitus daiktus galime bandyti parduoti ar padovanoti vargingiau gyvenantiems žmonėms. Jei turima nuosavybė jau atitarnavo, senus baldus, buitinę techniką ar kitus daiktus būtina išmesti ne prie buitinių atliekų konteinerių ar, dar blogiau, pakelėse, bet nuvežti į stambiagabaričių atliekų aikšteles, kur atliekos priimamos nemokamai.
Jei sode ar darže susikaupia žaliųjų atliekų, nemeskime jų į bendrųjų atliekų konteinerius. Tinkamai kompostuojamos šios atliekos jūsų turimam žemės ploteliui gali būti ypač naudingos.
Taip pat reikėtų atsakingai elgtis ir su tvarkant kapines susidariusiomis atliekomis: negalima į vieną konteinerį mesti žolių ir gėlių liekanų, plastikinių bei stiklinių žvakidžių atliekų, dirbtinių gėlių.
