Maisto švaistymo problema: ką galime pakeisti?

Savaitgaliais tuštinant šaldytuvą ir planuojant naujus pirkinius dažnam tenka konstatuoti: vėl nesuvalgyti sugedo daugybė maisto produktų. Tolimesnis jų kelias aiškus – šiukšliadėžė ir sąvartynas. Tačiau nemažėjantys maisto atliekų kiekiai verčia apie šią problemą kalbėti vis garsiau tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu.

Pirmiausia reikėtų pagerinti savo maisto ruošimo ir produktų pirkimo planavimo įgūdžius.<br>R.Neverbicko nuotr.
Pirmiausia reikėtų pagerinti savo maisto ruošimo ir produktų pirkimo planavimo įgūdžius.<br>R.Neverbicko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Julija Šeškevičienė

2015-06-15 13:18, atnaujinta 2017-11-22 08:57

Lietuvoje vienas žmogus per metus statistiškai išmeta apie 50 kilogramų maisto atliekų. Žinoma, didelė jų dalis susidaro viešojo maitinimo bei kitose verslo, ūkio srityse, tačiau ir namų ūkiuose retoje šiukšliadėžėje neaptiktume vakarykštės bulvių košės likučių, įpuvusio pomidoro ar taip ir nepraplėštos sūrio pakuotės su pasibaigusiu galiojimo laiku.

Ši situacija problematiška bent keliais aspektais. Pirmiausia – nepriimtina ir net amoralu švaistyti maistą šimtais kilogramų, kai skurdo ir maisto trūkumo problema pažįstama daugybei pasaulio šeimų.

Be to, susigriebti ir spręsti šią problemą skatina ir ekonominis aspektas. Juk už maistą, kurio likučiai atsiduria šiukšliadėžėje, ir produktus jam gaminti jau būname sumokėję, tačiau jais nepasinaudojame. Tačiau ir čia problemos dar nesibaigia: šiuo metu didžioji dalis maisto atliekų Lietuvoje šalinama sąvartynuose. Juose maisto atliekos, kaip ir kitos komunalinės atliekos, pūdamos išskiria kenksmingas dujas ir didina bendrus atliekų kiekius. Tuo metu jei savo dienos ar savaitės pirkinius planuotume atidžiau, šios problemos pavyktų išvengti.

Šiomis temomis kalbėta ir gegužę „Maisto banko“ iniciatyva surengtame Nacionaliniame kovos su maisto švaistymu kongrese. Jo dalyviai atkreipė dėmesį, kad maisto atliekas ir maisto švaistymą reikėtų atskirti. Visiškai maisto atliekų neišvengsime – jų natūraliai susidaro gaminant patiekalus, valant vaisius ir daržoves ir t. t. Tačiau galime išvengti maisto švaistymo, dėl kurio kenčia ir mūsų piniginės, ir atliekų tvarkytojai.

Kongrese dalyvavęs Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas atkreipė dėmesį, kad pastaruosius kelerius metus maisto atliekų dalis bendrame atliekų sraute nemažėja: 2012-2014 m. ji svyravo tarp 11-12 procentų. Vien praėjusiais metai lietuviai išmetė daugiau kaip 80 tūkstančių tonų maisto.

Tam, kad šią situaciją pavyktų suvaldyti, būtinas tiek stambiųjų verslo atstovų, tiek ir kiekvieno žmogaus indėlis. „Maisto banko“ atstovai ėmė bendradarbiauti su didžiųjų prekybos tinklų atstovais ir surinkti besibaigiančius galioti, bet dar kokybiškus ir galimus vartoti maisto produktus. Atliekų tvarkymo srityje taip pat laukiama naujovių: anot D. Krinicko, iki 2019 m. numatyta įrengti rūšiuojamąjį maisto/virtuvės atliekų surinkimą, įrengti pajėgumus šioms išrūšiuotoms atliekoms apdoroti. Taip pat ketinama stiprinti rūšiuojamojo atliekų surinkimo apskaitos ir kontrolės reikalavimus.

Tačiau ir savo namuose kiekvienas jau nuo šiandien galime prisidėti prie siekio, kad Lietuvoje maisto būtų išmetama kuo mažiau. Pirmiausia reikėtų pagerinti savo maisto ruošimo ir produktų pirkimo planavimo įgūdžius. Jei pagaminote maisto per daug, pagalvokite, gal verta jį įsidėti rytdienos pietums į darbą, o gal tokiu lauknešėliu labai apsidžiaugs kaimynystėje gyvenantis senukas.

Galvodami apie valgio ruošimą įvertinkite savo šaldytuvo turinį: pasistenkite pirmiausia sunaudoti tuos produktus, kurių galiojimas baigsis greičiausiai. Nebijokite improvizuoti: jei gaminant patiekalą siūloma šliūkštelėti jogurto, gal jį pavyktų pakeisti grietine, pienu, o gal apsieiti visai be jo? Be to, jeigu jums reikia tik vienos maisto produkto dalies, pagalvokite, kaip sunaudosite likusiąją.

Pavyzdžiui, jei ruošiamam desertui reikia šešių kiaušinių baltymų, pusryčiams ar vakarienei suplanuokite kiaušinienę ar kitą patiekalą, kuriam sunaudosite likusius trynius. Jei gamindami daugiaryžį sunaudojote pusę stiklainio konservuotų grybų, likutį jų panaudokite virdami sriubą ar gamindami kitą patiekalą. Taip ir sutaupysite nemažai lėšų, ir jūsų šiukšliadėžė persipildys vis rečiau.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.