Skausmingai kandančių ir įkyriai į akis, burną lendančių vabzdžių debesy gąsdina ne tik druskininkiečius ir kurorto svečius, bet ir Alytaus, Varėnos, Lazdijų, Birštono, Prienų rajonų žmones. Visą mėnesį pavojingų mašalų patelės nuskrenda 30 ir net iki 70 kilometrų, todėl nuo jų apsiginti sunku ne tik panemunėje, o ir gerokai toliau nutolusiose sodybose.
Keleri metai Nemuno vidupyje nebenaikinamos agresyviausios upinių mašalų Simulium maculatum rūšies lervos ir net nevykdomas jų gausos tyrimas vėl kelia stichinei nelaimei prilyginamą pavojų Dzūkijoje.
Vietos gyventojai siūlo Druskininkų savivaldybei atlikti tokį bandymą – karštą birželio dieną pasikviesti dėl Vyriausybės patvirtintos programos finansavimo jau kelerius metus nesugebančius susitarti ministrus ir premjerą į iškylą su pirtimi ant Nemuno kranto.
Pavasarinis nerimas pasitvirtino
Maisto ir veterinarijos tarnybos, visuomenės sveikatos centro atstovai kol kas nesulaukė žinių, kad nuo mašalų būtų smarkiai nukentėję žmonės ir naminiai gyvūnai.
„Negalime teikti, jog mašalai iš Dzūkijos išbaidė poilsiautojus. Neteko girdėti, kad kažkas dėl jų atsisakytų iš anksto rezervuotų vietų kurorto viešbučiuose, sanatorijose ar kaimo turizmo sodybose. Bet tikrai tie kraujasiurbiai kelia didelį diskomfortą. Jų vėl gausėja.
O buvo smarkiai apnaikinti. Būtinai reikėtų atnaujinti tuos darbus, nes ir Vyriausybės patvirtinta programa tebegalioja. Baisu, kad tie spiečiai nepasiektų tokio piko kaip prieš penkiolika metų buvo“, – svarstė Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro vadovas Rimantas Palionis.
Ne veltui jau ankstyvą pavasarį nerimauta, kaip birželį pavyks išgyventi šių agresyviausių kraujasiurbių puolimus, nes jų lervos Nemune penkerius metus nebenaikinamos ir net nebeskiriamos lėšos populiacijos gausos tyrimui.
Dvylika metų į Nemuną piltas biologinis preparatas „VectoBac“ sėkmingai laiku sustabdydavo upinių mašalų lervų vystymąsi ir sutrukdydavo iš jų išsiristi vabzdžiams.
Vyriausybės 1999 metais patvirtintai kraujasiurbių upinių mašalų populiacijos reguliavimo programai vykdyti per dvylika metų iš valstybės biudžeto ir valstybinio rezervo fondo buvo skirti beveik trys milijonai litų.Per tą laiką jų žymiai sumažėjo, o praėjus penkeriems po darbų sustabdymo vėl daugėja.
2010 metais panaikinus apskričių administracijas, Druskininkų savivaldybei buvo perduota anksčiau Alytaus apskrities valdininkų vykdyta ši funkcija, bet be pinigų. Todėl jau kitais metais mašalai nebenaikinti, o 2012-aisiais Gamtos tyrimų centras gavo paskutinį užsakymą ir lėšų iš valstybės biudžeto jų paplitimo ir gausumo parametrams ištirti.
Vienai savivaldybei kova nepakeliama
„Kasmet po kelis kartus prašome Vyriausybė, Aplinkos ir Finansų ministerijos skirti lėšų atnaujinti upinių mašalų populiacijos reguliavimo darbus. Jie puola visą Pietų Lietuvą ir netrukus vėl gali tapti stichine nelaime.
Vienai mūsų savivaldybei būtų per sunki tokia finansine našta spręsti Vyriausybės patvirtintą programą. Galime tik prisidėti. Kalbėsime apie šią problemą tol, kol būsime išgirsti“, – tvirtino Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.
Metams reikėtų apie 100 tūkstančių eurų.
Jis stebėjosi, kad savivaldybės tarybos opozicija nesistengia suvienyti jėgų šiai kovai, o siekia vien politinės naudos, kaltindama tik vietos valdžią dėl upinių mašalų puolimo. Šią savaitę Peticijų komisijai ir tarybai svarstyti buvo įteikta peticija su daugiau kaip 1000 parašų iš internetinio tinklapio, kad pinigų mašalams naikinti savivaldybė numatytų kitų metų biudžete.
Skaudžiai žmones ir gyvulius kandančių (pradrasko odą ir siurbia kraują)bei galinčių smarkiai pakenkti jų sveikatai mašalų antplūdį buvo pavykę per kelerius metus beveik 100 kartų sumažinti, 1999 metais pradėjus lervas ir lėliukes naikinti biologiniu preparatu.
Priklausomai nuo lervų vystymąsi lemiančių meteorologinių sąlygų tai būdavo atliekama skirtingomis dienomis gegužės mėnesį.
Per paskutinius tyrimus mokslininkai nustatė, kad, dvejus metus nebenaudojant biologinio preparato „VectoBac“ 12AC, kuris suardydavo prie vandens augalų prikibusių lervų žarnyną ir neleisdavo išsivystyti vabzdžiams, jų tankis išaugo tris kartus.
Pateikta išvada – jei toks jų augimo greitis nusistovės, pavojingas tankis vėl tyrėtų būti pasiektas per dvejus-trejus metus. Net tyrimai niekam neįdomūs Remdamiesi 2010 metų pavyzdžiu, kai 2580 litrų biologinio preparato paskutinį kartą buvo išpilti į Nemuną Varviškės kaime (Lazdijų r.) prie valstybinės sienos ir srovė per kelias dienas jį nunešė iki Prienų, mokslininkai teigė, kad net nedideli kiekiai įgalina ženkliai sumažinti jų gausumą, kol dar nėra didelis.
Toliau tik savo iniciatyva ir už savo lėšas balandžio mėnesį bent kartą Nemune prie Merkinės šių mašalų lervų ir lėliukių ant vandens augalų kiekį suskaičiuojanti Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto docentė Rasa Bernotienė patvirtino apie jų gausos didėjimą.
Mokslininkė apgailestavo, jog niekam tai nėra įdomu. Ji pati tik savo žinioms pagausinti už savo lėšas kiekvieną pavasarį tokį tyrimą atlieka Nemune prie Merkinės. Grėsmingos ir siurbia kraują tik upinių mašalų patelės, kurios išsiritusios gyvena apie mėnesį – dažniausiai visą birželį ir per tą laiką Nemune ant žolių, akmenų deda kiaušinėlius iki šešių kartų.
Ant vieno kvadratinio decimetro augalo aptinkama ir daugiau kaip 500 lervų. Joms vystytis reikia greitos srovės, todėl gausiausios veisyklos iki Merkinės, o toliau ima mažėti – ypač nuo Prienų. Naudojant preparatą „VectoBac“ pavykdavo sunaikinti beveik visas.
Paklaidino tarp ministerijų Druskininkų savivaldybė per ketverius metus Aplinkos ir Finansų ministerijoms išsiuntė apie trisdešimt prašymų skirti iš valstybės biudžeto lėšų mašalų populiacijai įvertinti, biologiniam preparatui įsigyti ir jam panaudoti. „Bijau, kad iš žmonių vėl bus atimtas normalus gyvenimas. Keliolika metų trukusi mašalų naikinimo programa sustabdyta, nes lėšų tam nebeskiriama.
Ne tik mūsų kurorto, bet ir viso pietų Lietuvos regiono gyventojams, svečiams vėl iškilo pavojus kelias savaites vasaros pradžioje prarasti normalias gyvenimo ir poilsio sąlygas“, – įsitikinęs Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.
Šiemet tradiciškai finansų viceministras Edmundas Žilevičius vėl pasiteisino, jog ministerija neturi tam galimybių ir nurodė prašyti Aplinkos ministerijos iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų. O aplinkos viceministras Linas Jonauskas atsakė, kad ministerija tokiai programai niekada nebuvo skyrusi ir net neturi galimybių, nes to nenumato Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymas.
Biudžete lėšų nerandama ne tik mašalams naikinti, bet ir jų populiacijos tyrimams, kad laiku būtų pastebėtas jos gausos protrūkis ir užkirstas tam kelias.
„Mūsų agentūra kasmet prašo Aplinkos ministerijos skirti šiems svarbiems stebėjimams lėšų iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos. Bet jau trečius metus negavome“, – patvirtino Aplinkos apsaugos agentūros Veiklos planavimo ir viešosios informacijos skyriaus vadovas Vytautas Naruševičius.
Upiniai mašalai jų klestėjimo piko metu 1999 metais pražudė net kelis galvijus. Šių įkyriausių vabzdžių toksiškos seilės, patekusios į žmogaus, gyvulio ar paukščio organizmus siurbiant kraują pro pragraužtą odą, gali sukelti įvairias alergines reakcijas ir net vietines bakterines infekcijas.
Spiečių apnikti gyvuliai per keliolika minučių krenta nuo uždusimo, kai įkvepia labai daug šių vabzdžių.
