Palangoje atliekas tvarkantis „Palangos komunalinis ūkis“ šiemet paskelbė vos per metus į Dumpių sąvartyną išvežamų atliekų kiekį sumažinęs trečdaliu. Komunalininkai teigia, kad to pasiekti pavyko išmokius palangiškius rūšiuoti atliekas. Pernai kurorto gyventojai išrūšiavo apie 1200 tonų atliekų.
KRATC ekologinės infrastruktūros administravimo skyriaus viršininkė Ramunė Šličienė sako, kad centras nekaupia ir neanalizuoja duomenų apie tai, kiek atliekų surenka atskiros regiono savivaldybės ir jas aptarnaujantys vežėjai.
KRATC administruoja atliekų surinkimą tik Klaipėdoje ir Neringoje, o kitos penkios regiono savivaldybės yra pasirinkusios savo administratorius ir atliekų apskaitos duomenis tvarko savarankiškai. Vis dėlto, turint omenyje į Dumpių sąvartyną atvežamų atliekų kiekius, kol kas negalima sakyti, kad regione atliekų kiekiai ženkliai mažėtų.
„Pavyzdžiui, užpernai iš visų 7 regiono savivaldybių į sąvartyną atgabenta 136 228 tonos atliekų, o pernai – 129 474 tonos. Mažėjimas siekė tik 5 proc., taigi jis neženklus“, – pastebėjo specialistė.
Kur kas labiau džiuginanti statistika yra biologiškai skaidžių atliekų šalinimo srityje. Klaipėdos regionui, kaip ir kitoms Lietuvos vietovėms, keliama užduotis mažinti į sąvartyną patenkančių biologiškai skaidžių atliekų kiekius. Pūdamos sąvartynuose jos išskiria kenksmingas aplinkai dujas, todėl kuo didesnę dalį šių atliekų siekiama perdirbti ar kitaip pakartotinai panaudoti.
Pasak R. Šličienės, 2013 metams keltas ES užduotis dėl biologiškai skaidžių atliekų šalinimo KRATC sėkmingai įvykdė ir dabar siekia įvykdyti 2020-iesiems Lietuvai keliamus uždavinius.
„Pernai Dumpių sąvartyne iš viso atgabentų atliekų srauto pašalinta tik apie 9 procentai komunalinių atliekų – tai yra, beveik 13 tūkstančių tonų. Kitos buvo išrūšiuotos, netinkamos perdirbti panaudotos energijos gamybai „Fortum Klaipėda“ jėgainėje“, – pasakojo KRATC ekologinės infrastruktūros administravimo skyriaus viršininkė.
Uostamiestyje veikiančios termofikacinės jėgainės „Fortum Klaipėda“ atstovai skaičiuoja, kad pirmaisiais veiklos metais klaipėdiečiams šilumos kaina dėl šio projekto sumažėjo daugiau nei trečdaliu. Praėjusiųjų metų pabaigoje buvo duotas leidimas šioje jėgainėje deginti ne tik Klaipėdos, bet ir kitų šalies regionų atliekas. Tuo pirmieji pasinaudoti suskubo Vilniaus bei Alytaus regionai.
Pradėjus deginti ir kitų regionų atliekas, jų dalį jėgainės kuro balanse galima padidinti iki 70 procentų. Taigi biokurui kuro balanse lieka 30 procentų. Anksčiau, kol buvo deginamos tik Klaipėdos regiono atliekos, biokuro reikėdavo daugiau, nes jo ir atliekų dalys kuro balanse buvo lygios – siekė po 50 procentų.