Kasdienio naudojimo plastikinių maišelių gamybai naudojami mažiausiai pavojingi iš naftos perdirbimo produktų gaminami plastikai, todėl didžiausias su jais siejamas pavojus – gamtos užterštumas ilgai neyrančiomis atliekomis, kurios negaudamos tiesioginių saulės spindulių ir kitų pašalinių veiksnių gali išsilaikyti net iki 400 metų. Į vandens telkinius patekę plastikiniai maišeliai kelia ypač didelį pavojų – juos prariję žuvys, paukščiai bei žinduoliai žūsta.
Naujausių tyrimų duomenimis mūsų šalyje plastikinių maišelių vartojimas mažėja, tačiau ši pakuotės rūšis vis dar išlieka viena dažniausių gamtoje aptinkamų komunalinių atliekų. Žinant plastikinių maišelių keliamas problemas – vizualinę taršą ir poveikį vandenims, žuvims, kitoms ekosistemoms, kai dėl nesuirusio plastiko kenčia gyvoji gamta, būtina imtis tam tikrų priemonių: kiekvienas prieš į maišelį dėdami jau sufasuotus produktus ar vaisius bei daržoves, kurių odelės nevalgysime, turėtume pagalvoti, ar maišelis tikrai yra reikalingas. Siekiama, kad iki 2019 metų vienam europiečiui tektų ne daugiau nei 90 plonųjų plastikinių maišelių per metus, o iki 2025-ųjų jų kiekis mažėtų dar perpus – iki 40.
