Tad nereikėtų nustebti ir vairuotojams, jei tam tikruose regionuose juos sustabdę aplinkosaugos inspektoriai paprašys atverti automobilio bagažinę. Mat per akciją „Lašiša“ bus tikrinamos ir įtartinos transporto priemonės.
Stebina žiaurumu
Devyni puslitriniai stiklainiai su ikrais, trys išdorotos lašišos, šlakis. Greta – elektrinis žūklės aparatas bei pora nešiojamųjų radijo stočių brakonieriavimo saugumui užtikrinti.
Tokį turtą uteniškio „žvejo elektriko“ namuose yra aptikę aplinkosaugininkai. Tinklų, venterių, samčių su elektros laidais ir kitokios „ginkluotės“ kasmet aptinkama brakonierių, kurie traukdavo ne žvejoti, bet tiesiog žudyti lašišų, irštvose. Jie baudžiami, bet vis tiek nenurimsta. Pavyzdžiui, pernai buvo skirta kone 10 tūkst. eurų baudų ir pareikšta pretenzijų 2234 eurų žalai, padarytai žuvų ištekliams, atlyginti. Per akciją „Lašiša 2015“ žala žuvų ištekliams siekė 22 tūkst. eurų.
Sugavus teks paleisti
Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos išteklių skyriaus vyriausiojo specialisto Povilo Paukštės, lašišų ir šlakių žvejybos Lietuvos upėse laikas prasideda sausį ir baigiasi spalio 15-ąją. Tačiau stebėjimų patirtis rodo, kad intensyviausiai šios žuvys žvejojamos nuo rugsėjo vidurio iki spalio vidurio, kai Nemunu ir Nerimi migruoja aukštyn į mažesnes upes. Užtat Gamtos tyrimų centro ir Klaipėdos universiteto mokslininkai, nuo 1999 m. stebintys lašišų ir šlakių populiacijos būklę Lietuvos upėse, yra sunerimę.
Mat pastaraisiais metais drastiškai padidėjo leidimų, išduotų šių žuvų žvejybai, skaičius. 2006 m. buvo išduoti tik 5 leidimai lašišų žvejybai, o 2016 m. – net 28 753. Nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. išperkama apie 90 proc. leidimų, o Neryje minėtu laikotarpiu žvejoja apie 80 proc. visų lašišas gaudančių žvejų. Joje keletą pastarųjų metų lašišų jauniklių skaičius nedidėja, neproporcingai mažas yra ir lašišų bei šlakių patinų skaičius. Tam, mokslininkų nuomone, didelę įtaką daro mėgėjų žvejyba.
„Dabar šiuo laikotarpiu žvejybos reikalavimai yra ypač su- griežtinti. Pagal Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles privaloma turėti žvejo mėgėjo kortelę žvejojant tam tikrose upių atkarpose. Sprendimas įtraukti reikalavimą nuo spalio 1 d. iki spalio 15 d. paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius yra kompromisinis, nes atsižvelgiama į mokslininkų rekomendacijas dėl lašišinių žuvų apsaugos ir neužkertamas kelias sąmoningiems žvejams užsiimti mėgstama veikla“, – sakė P.Paukštė. Privalu įsidėmėti ir tai, kad yra vietų, kur nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. apskritai draudžiama žvejoti, pavyzdžiui, Dubysos, Jūros, Nevėžio upių žiotyse ir 100 m žemyn palei dešinį jų krantą. Nevalia žvejoti ir Nemune nuo Kauno žiemos uosto iki Neries žiočių.
Medžioklės instinktai
Tai, kad dvi savaites bus privalu paleisti sužvejotas lašišines žuvis, nustato aplinkos ministro pakeistos Lašišų ir šlakių limituotos žvejybos sąlygos. Toks sprendimas priimtas sutarus su žvejų mėgėjų asociacijomis, Lietuvos meškeriotojų sąjunga ir pritarus Mėgėjų žvejybos tarybai.
Anot žvejo mėgėjo Žilvino Žitkaus, tai – pirmas žingsnis, žengtas artėjant prie ekologiškai išprususių valstybių, tokių kaip Anglija ar Olandija. Jose jau kelios dešimtys metų nežudomos neršti plaukiančios lašišos.
„Mėgėjiška žvejyba patenkina žmogaus primityvų poreikį medžioti. Tačiau žvejai, kitaip nei medžiotojai, patenkinę šią savo aistrą dar gali dovanoti gyvybę. Tikriems žvejams mėgėjams – ne „mėsininkams“ – nerūpi kepsniai ant keptuvės. Sugavę lašišas ir jas paleidę jie suteikia galimybę šioms žuvims palikti palikuonių“, – kalbėjo Ž.Žitkus.
Anot Ž.Žitkaus, šios žuvys, genamos instinkto, nukeliauja tūkstančius kilometrų į savo gimtąją upę. Jos ją susiranda pagal vandens kvapą – pagal sroves vandenyne sugeba pajusti gimtojo upeliūkščio vandens skonį. O atplaukusios neršti nužudomos.
„Lašišos gina savo lizdus bei teritoriją agresyviai puldamos įsibrovėlius – blizges. Ir taip užkimba ant kabliuko. Tai – ne- žmoniška. Būtina sužvejojus jas paleisti“, – kirto žvejys. Nors brakonieriai šiek tiek rečiau neršti plaukiančias lašišas bei šlakius bado žeberklais, piktos valios vis dar nestinga. Todėl šį rudenį, kaip ir ankstesniais metais, iki lapkričio 20-osios vyks šioms žuvims apsaugoti skirta akcija „Lašiša“.
Kortelės – elektroninėje leidimų sistemoje
Žvejo mėgėjo kortelę galima nusipirkti naudojantis elektronine aplinkosaugos leidimų informacine sistema ALIS, loterijos „Perlas“ terminaluose, „Tiketos“ ir „Maximos“ kasose. Ji išduodama vienai dienai ir kainuoja 2,5 euro. Taip suteikiama teisė sugauti vieną šlakį arba lašišą kortelėje nurodytoje upėje ar jos atkarpoje. Sugavus tokią žuvį, privalu nuplėšti pažymėtą žvejo mėgėjo kortelės dalį ir apie tai per 10 dienų privalu pranešti ministerijai el.paštu info@am.lt arba sistemoje ALIS pateikti ataskaitą.
„To reikalauja ES reglamentai – sugavimų statistika būtina norint reglamentuoti žvejybą taip, kad nebūtų pereikvoti ištekliai arba, atvirkščiai, be reikalo nebūtų nustatomi draudimai“, – sakė Aplinkos ministerijos Gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas.
2011 m. lašišos buvo išbrauktos iš Lietuvoje saugomų gyvūnų rūšių sąrašo, tačiau jos yra saugomos pagal Buveinių direktyvos nuostatas. Ji įpareigoja ES valstybes stebėti lašišų populiacijos pokyčius ir reguliuoti žvejybą taip, kad būtų užtikrinta gera jų apsauga.
