Gražūs žalieji plotai – ir tvarkytojų, ir gyventojų rūpestis

Sakoma, kad kaimyno žolė žalesnė. Tačiau pasistengus, galima ir patiems turėti tokią, kuri džiugintų. Be to, žolynai yra svarbi gamtos dalis ir reikšmingas miestų kraštovaizdžio elementas. Specialistai sako, kad net miestuose verta palikti dalį natūralių beveik nešienaujamų pievų – ir vaizdas gražus, ir praktinė nauda. Jie taip pat primena, kad žaliųjų plotų priežiūra – ne tik samdomų tvarkytojų rūpestis.

 V.Balkūnio nuotr.
 V.Balkūnio nuotr.
 V.Balkūnio nuotr.
 V.Balkūnio nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Gintarė Micevičiūtė

Aug 8, 2018, 3:06 PM, atnaujinta Aug 8, 2018, 3:12 PM

Kraštovaizdžio architektas Alvydas Mituzas sako, kad veja ne tik svarbus kraštovaizdžio elementas, bet ir gerai sutvarkytos teritorijos pagrindas. Miestuose vejomis galima atskirti skirtingas erdves. Tiesa, Lietuvoje vejų tradicijos dar pakankamai jaunos, palyginti, pavyzdžiui, su Didžiąja Britanija, kur žaliųjų plotų priežiūra ir taisyklės formavosi šimtus metų. Ten išlaikyti dailią ir žalią veją – garbės reikalas.

„Būna ir specifinių vejų, pavyzdžiui, golfo aikštynuose. Ten šaknynas gali siekti 12 centimetrų, nors paviršiuje – tik keli milimetrai žolytės. Tradicinėje lietuviškoje vejoje vyrauja 3-4 augalų rūšys. Tačiau pastaruoju metu net ir miestuose skatinama palikti kuo natūralesnių plotų, kuriuose auga daugiau rūšių, žydi gėlės”, – sakė A. Mituzas. Daugiausiai vėjų sėklų mišinius sudaro daugiametės varpinės žolės, pavyzdžiui svidrės, eraičinai. Įmaišoma miglių, smilgų ar dobilų.

Nedideliame plote – dešimtys skirtingų rūšių

Gamtos tyrimų centro, Botanikos instituto, Floros ir geobotanikos laboratorijos vadovas Valerijus Rašomavičius pridūrė, kad žolynuose, kur auga kelios augalų rūšys, biologinė įvairovė minimali. Naikinami net baltieji dobilai, kurie kartais netyčia įsiterpia tarp žolinių nežydinčių augalų. O štai natūraliuose žolynuose, pasak specialisto, viename kvadratiniame metre gali gyvuoti ir keliasdešimt skirtingų rūšių. Vis dėlto, nepaisant nedidelės biologinės įvairovės, net miestuose esančios specialiai prižiūrimos vejos yra naudingos – gamina deguonį.

Pasak A. Mituzo, įvairesnių žolynų jau atsiranda ir miestuose. Jis teigia, kad didelėje erdvėje naudinga atskirti skirtingus plotus – vienuose kruopščiai prižiūrima veja, kituose – visai nešienaujamos žydinčios pievos. Tai kraštovaizdžiui suteikia įvairovės, išlaikoma didesnė biologinė įvairovė. Beje, pievų priežiūra ir šienavimas, anot A. Mituzo, yra ištisas mokslas.

„Prieš sėjant veją reikia išrinkti visus akmenis. Reikia rinktis augimvietę atitinkantį žolių mišinį. Jei ji šlapia, augalų mišinys bus vienas, jei sausa – kitas. Vejos reikia neperlaistyti. Turi būti ir natūralus vandens nutekėjimas, kad veja neužsitvenktų. Pirmą kartą rekomenduojama žolę pjauti su dalgiu – kad neišrautumėte šaknų. Rudenį ir pavasarį veją galima tręšti specialiu trąšų mišiniu”, – paaiškino A. Mituzas.

Kiek kitokie procesai būna, jeigu veja natūrali. Ten, pasak specialistų, viskas vyksta savaime – vienos žolės išnyksta, kitos atsiranda. Tokia veją šienauti reikia rečiau ir tereikia žiūrėti, kad neįsivyrautų vien piktžolės.

Apsileidusiems gyventojams – baudos

Vilniaus miesto savivaldybės Želdynų poskyrio vedėja Giedrė Čeponytė sakė, kad sostinėje žolė pjaunama nuo gegužės iki spalio mėnesio. Mažiausiai – du kartus per metus šienaujamos neužstatytos teritorijos ir gatvių šlaitai. Daugiausiai – 15 kartų per sezoną žolė pjaunama centrinės miesto dalies aikštėse ir skveruose. Daugiabučių kiemuose žolynai patrumpinami 5 kartus. Tačiau žaliaisiais miesto plotais raginami rūpintis ir patys gyventojai.

„Šiukšlės ir cheminės medžiagos žolę veikia blogai ir už tai yra baudžiama. Pavyzdžiui, privačių sklypų savininkams neprižiūrintiems savo teritorijų, iš kurių plinta pavojingi invaziniai augalai, pavyzdžiui, Sosnovskio barščiai, savivaldybė skiria baudas – iki 600 eurų. Šiemet 47 sklypų savininkai sklypus susitvarkė, 2 savininkams skirtos baudos, dėl likusių sklypų savininkų vykdomos administracinės procedūros”, – teigė G. Čeponytė.

Pavojus žolynams – nuo žiemos

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriaus pavaduotojas Algirdas Klimavičius priminė ir kitą problemą. Žaliesiems miesto plotams kenkia žiemą keliams barstyti naudojamos priemonės.

„Keliams barstyti yra naudojamas natrio chloridas, kitaip tariant druska. Per sezoną jos sunaudojama kelios dešimtys tonų vien Vilniuje. Šalia kelių yra žalieji plotai. Pavasarį likučiai sušluojami, tačiau dalis su lietumi ir sniego tirpsmu vis tiek patenka į dirvą. Dėl to nyksta medžiai ir krūmai. Gerai, kad bent žolinė augalija prie tokių sąlygų prisitaiko greičiau”, – perspėjo A. Klimavičius.

Jis pasakojo, kad pasaulyje keliams barstyti yra naudojamos kitokios medžiagos. Pavyzdžiui, mažiau kenksmingas kalio chloridas. Tačiau jis yra ir gerokai brangesnis. Vakarų šalyse žiemą keliai barstomi granito skaldele. Tačiau norint ją naudoti, reikia pritaikyti ir lietaus nuotekų sistemas – mat ši medžiaga gali lengvai ją užkimšti.

Vejos miestuose gali padėti išspręsti kai kurias problemas. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio skyriaus vedėjas Vidmantas Bezaras teigė, kad veja gali padėti suvaldyti eroziją. „Pavyzdžiui, jei Gedimino kalno šlaituose, atsižvelgiant į jų struktūrą, būtų parenkamos gilesnes šaknis turinčių žolių rūšys, dalies darbų tikrai nereikėtų daryti”, – sakė V.Bezaras. Veja miestuose taip pat surenka dulkes. O tai ypač aktualu vasarą, kai vyrauja sausi ir karšti orai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.