Visi filmai, kuriuos konkursui teikia kūrėjai, ne tik varžosi dėl geriausiojo vardo. Svarbiausia jų užduotis – atkreipti žiūrovų dėmesį į gamtos vertybes, skatinti ja domėtis, puoselėti jai meilę ir pagarbą. Taip pat parodyti, kiek daug gamtoje yra darnos, o kartu – ir žmogui nesuvokiamų paslapčių.
Kūrybingi žmonės juk neskuba? Tikėtina, kad ir šiemet naujausių filmų apie Lietuvos gamtą kūrėjai paraiškas P.Abukevičiaus konkursui į LRT televiziją suneš paskutinę rugsėjo savaitę.
Bet svarbu, kad apskritai nepamirštų, jog konkursas vyksta būtent šiemet. O darbų P.Abukevičiaus premijai gauti bus laukiama iki spalio 1 dienos.
Paukščių paslaptis
Kęstutis Verbickas, Selemonas Paltanavičius, Vytautas Vitkauskas, Gintautas Alekna, Birutė Bražinskaitė, Kastytis Mačiūnas, Eugenijus Drobelis, Jonas Bilinskas, Mindaugas Survila, Vytas Jankevičius, Mantas Jancevičius, Dalia Juočerytė.
Tai tik keletas P.Abukevičiaus premijos laureatų, jais tapusių per pastarąjį dešimtmetį. 2016-aisiais šią premiją pelnė televizijos režisierė ir žurnalistė D.Juočerytė ir jos komanda, sukūrusi filmą apie Lietuvos gamtą „Didžioji paukščių paslaptis“.
Tai filmas apie Ventės rago paukščių žiedavimo stoties patriarchą Leoną Jezerską, visą savo gyvenimą tyrusį paukščių migraciją ir jos prigimtį. Tuo metu, 2016-aisiais, jis buvo perkopęs 91-uosius metus. O šiemet birželį mirė.
„Bendraudama su Leonu Jezersku supratau, kad laikas negailestingai bėga ir mano misija yra įamžinti šią spalvingą, įvairiapusę asmenybę“, – tuo metu, atsiimdama premiją, kalbėjo televizijos režisierė ir žurnalistė D.Juočerytė.
L.Jezerskas yra tarsi Lietuvos ornitologijos žmogus simbolis. „Įsivaizduokite, vos penkių gramų paukštis. Kaip jis nepaklysta? Nuskrenda į Angliją, Prancūziją, Italiją ir sugeba grįžti atgal. Suranda tą patį mišką, tas pačias egles, kuriose perėjo“, – nesiliaudavo stebėtis L.Jezerskas.
Nesiliauja tai daryti ir kiekvienas žmogus, kuris tik pakelia akis į migruojančių paukščių nusagstytą dangų.
Motyvuoja ir premija
Pasak gamtininko S.Paltanavičiaus, pats laikas žmonėms priminti, kad jie susizgribtų ir užbaigtų pradėtus kūrinius.
Mat S.Paltanavičius yra ne tik P.Abukevičiaus konkurso laureatas, bet pastaruoju metu ir komisijos narys. O jo patirtis liudija, kad neretai montažui pabaigti ar filmui įgarsinti jo kūrėjams ima ir pritrūksta vienos nakties.
Svarbiausi darbų atrankos konkursui kriterijai – filmas turi būti apie Lietuvos gamtą ir ne trumpesnis kaip 10 minučių.
„Viskas priklauso nuo paties žmogaus sumanymo – sprendimas, kaip ir apie ką tai bus kūrinys, yra autoriaus rankose.
Pavyzdžiui, 2013 metais vykusiam konkursui buvo pateiktas filmas „Pavienės bitės“, kurį sukūrė Šiluvos gyventojas Valdas Mikolaitis.
Jis filmavo mėgėjiška kamera, pats montavo, pats įgarsino. Ir labai meistriškai parodė slaptą, sudėtingą bitinių vabzdžių gyvenimą“, – pasakojo S.Paltanavičius.
Jis priminė, kad nuo 2014-ųjų konkursas skelbiamas kas dvejus metus. Taip nutarta, kad kūrėjai neišsikvėptų, nes buvo metų, kai komisija sulaukdavo vos vieno kito darbo. O štai 2016-aisiais konkursui buvo pateikti net devyni filmai“, – sakė S.Paltanavičius.
Filmuoti gamtos – pasimokius
P.Abukevičiaus premiją ne kartą yra gavęs ir garsus ornitologas Eugenijus Drobelis.
2004 metais – už filmą „Erelių žemė“, 2008-aisiais geriausiu filmu apie Lietuvos gamtą buvo pripažintas jo kūrinys „Tu gervela...“.
O štai 2009 metais gamtininkas ją pelnė už ne vienus metus kurtą filmą „Kai teksi kurtiniai“.
Tačiau E.Drobelis turi ir griežtas nuostatas, susijusias su kūrėjų darbu gamtoje.
– Esate gamtos fotografas, filmų apie ją autorius. Tačiau kodėl suirztate pamatęs, kaip žmonės socialiniuose tinkluose varžosi dėl geriausio gamtos kadro?
– Puiku, kad žmonės domisi gamta ir suradę ką nors įdomaus stengiasi nufotografuoti, nufilmuoti ir išsiaiškinti, kas gi pateko į jų kadrą. Tačiau negerai, kai dėl to kadro prasideda nesveikos varžytuvės: kai socialiniuose tinkluose susiburiama į uždaras grupes ir jose puikuojamasi savo sugautais retų gyvūnų kadrais.
Gamtos fotografai ar filmų kūrėjai paprastai stengiasi netrikdyti gamtos – nefotografuoti prie lizdų, nebaidyti perinčių paukščių.
Bet peržiūrėjus nuotraukas socialiniuose tinkluose akivaizdu, kad daugelis gyvūnų bei paukščių nufotografuota arba veisimosi metu, arba prie lizdų.
Man būtent tai ir kelia nerimą – kad kameros griebiasi žmonės, kurie neišmano gamtos, nenusimano apie paukščių ar gyvūnų biologiją. Jie braunasi į gyvenamas vietas ir gaudo kadrus, o kartais tai baisiau nei be leidimo, per pačias gyvūnų tuoktuves kertamas miškas.
– Kaip paukščiai reaguoja į filmavimo ar fotografavimo kameras?
– Baisiai. Vieni meta lizdus su perimais kiaušiniais, o jei jaunikliai jau išperėti, juos palieka, nebešeria.
Todėl būtinas gamtosauginis ugdymas – mokymai ar kursai. Negalima leisti nepasirengusių žmonių griebtis fotoaparatų.
Nors šiuo metu ir galioja sistema, numatanti, kad retam gyvūnui filmuoti ar fotografuoti reikia Aplinkos ministerijos leidimo. Bet tie leidimai dalijami gana lengva ranka.
Ir, atvirkščiai, nereikia gailėti leidimo, jei žmogus yra numatęs parengti filmą ar išleisti knygą, ir dar yra profesionalus fotografas ar operatorius.
– Jūsų darbo vieta – Čepkelių rezervatas. Kodėl jį reikia saugoti nuo lankytojų gausos?
– Įstatymai ilgai draudė lankytis rezervatuose. Šiuo metu norminiai aktai yra šiek tiek keičiami, o rezervatuose yra įrengti pažintiniai takai bei apžvalgos aikštelės, kur tam tikru laiku, lydint gidui ir turint leidimą, galima ateiti ir pasižvalgyti.
Tai – gerai, nes svarbu, kad žmonės pamatytų ir suprastų, kad visa tai yra saugoma nuo piktavališkos invazijos. O kai pamato vaizdą, jiems viskas tampa aišku. „Taip, čia žmogaus nepaliesta gamta“, – girdžiu aikčiojant.
Nuo premijos įsteigimo – dvidešimt metų
P.Abukevičiaus premija spalį bus įteikta aštuonioliktą kartą. Ją 1998 m. įsteigė Aplinkos ir Kultūros ministerijos, bendradarbiaudamos su Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija.
Ji buvo skiriama kasmet, o nuo 2014-ųjų – kas dvejus metus.
Premija įsteigta režisieriui ir operatoriui, gyvosios gamtos metraštininkui P.Abukevičiui atminti ir siekiant skatinti kino kūrėjus tęsti jo tradicijas.
Lietuvos filmų apie gamtą istorija neatskiriama nuo šio gamtos mylėtojo vardo.
Per ilgus savo kūrybinės veiklos metus jis filmavo, režisavo, sukūrė daugiau kaip 30 filmų apie gamtą, gyvūnus, įdomiausius Lietuvos gamtos kampelius.
P.Abukevičiaus premija buvo apdovanoti kūrėjai ir dukart pamečiui (1999 m. ir 2000 m.). Ją pelnė žinomas dokumentinių filmų apie gamtą autorius Vytautas Jankevičius ir jo kūrybinės grupės nariai Romantė Vyšniauskienė bei Vidmantas Blažys.
