Pajūrio aplinkosaugininkai pirmą kartą susidūrė su tokiu įžūliu masiniu saugotinų medžių naikinimu.
Specialistai išsiaiškino, jog Palangoje, Ajerų gatvėje esančiuose dviejuose žemės sklypuose, aplink tvenkinį nudžiūvę medžiai yra išnuodyti: visų jų kamienuose išgręžtos skylės, per kurias suleista kažkokių chemikalų.
Medžius naikino du kartus
Kad vienoje vietoje augę juodalksniai tuo pačiu metu įtartinai pradėjo džiūti, pastebėta 2017 metų vasaros pradžioje.
Iš pradžių manyta, kad jie yra kuo nors užsikrėtę.
Kai kas įtarinėjo, kad anksčiau žaliavusius medžius galėję nusiaubti Palangą pasiekę kormoranai.
Bet atliktas dendrologinis tyrimas atskleidė netikėtą priežastį – abipus tvenkinio augantys juodalksniai sąmoningai buvo nuodyti du kartus su pertrauka.
Anot ekspertų, apie 50 metų amžiaus maždaug 15 metrų aukščio medžiai iki žuvimo buvo sveiki, vešlūs, gerai augo. Jų žūtis buvo staigi, o ne nulemta kelerius metus trukusių kokių nors procesų.
Specialistai nutarė, kad juodalksniai galėjo būti naikinami dviem etapais: 2016-ųjų ir 2017 metų pavasarį.
Pirmą kartą kamienai gręžti didesnio skersmens grąžtu ir cheminių medžiagų galėjo būti panaudota daugiau.
Vėlesnis gręžimas atliktas labiau stengiantis paslėpti augalų naikinimo pėdsakus – gręžta smulkesniu grąžtu į kelmo dalį, tikintis, kad skyles paslėps lapų, smulkių šakelių paklotė ir auganti žolė.
Savivaldybė prašo kelti bylą
Užfiksavus nudžiūvusius medžius abiejų sklypų savininkams – Kaune gyvenančiai Ritai ir Romualdui Petkevičiams bei jų dukteriai palangiškei Gintarei Albrechtienei – už saugotinų želdinių nepriežiūrą buvo skirtos po 60 eurų baudos. Jos jau sumokėtos.
Tačiau savininkai atsisakė atlyginti gerokai didesnę gamtai padarytą žalą.
Po beveik metus trukusio Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos tyrimo buvo nustatyta, kad gamtai padaryta žala siekia apie 46,6 tūkst. eurų.
Žemės sklypų savininkai geranoriškai atlyginti žalą atsisakė tvirtindami, kad jie medžių nenuodijo. Kol aplinkosaugininkai ruošia ieškinius teismui, užvakar į prokuratūrą kreipėsi Palangos savivaldybė.
Kurorto valdžia prašo prokurorų pradėti ikiteisminį tyrimą dėl aplinkos apsaugos priežiūros ir naudojimo taisyklių pažeidimo ir nustatyti kaltuosius.
Anot savivaldybės teisininkų, akivaizdu, kad tai buvo piktybinis veiksmas, nes želdiniai išnuodyti lygiai pagal sklypų ribas.
Už tai įstatymas numato laisvės atėmimą iki 3 metų.
Tačiau nustačius, kad naikinant gamtą valstybei galėjo būti padaryta didelė žala, bausmė gali būti ir griežtesnė.
Savininkai kaltės kratosi
Tačiau įrodyti kieno nors kaltę teisėsaugininkams bus sudėtinga. Viename iš sklypų didelį gyvenamąjį namą baigianti statyti G.Albrechtienė tvirtina, kad nei ji, nei jos tėvai nėra susiję su medžių nuodijimu.
„Dar prieš mums perkant sklypus iš buvusių savininkų girdėjome, kad kažkokie verslininkai vos ne prievarta mėgino juos įsigyti pusvelčiui.
Gali būti, kad iš anksto ruošdamiesi statyboms jie galėjo tuos medžius naikinti.
Be to, pats tvenkinys buvo nuolat teršiamas, į jį buvo pilamos cheminės medžiagos, čia buvo plaunami automobiliai“, – galimas medžių žūties priežastis vardijo palangiškė, sklypą įsigijusi 2013 metų liepą. Jos tėvai gretimą sklypą nusipirko beveik po 3 metų.
Anot moters, paskirtos baudos buvo sumokėtos už tai, kad sklypų savininkai nesugebėjo medžių apsaugoti, tačiau kaltės dėl jų nuodijimo palangiškė kratėsi.
Dėl to G.Albrechtienė nelinkusi padengti apskaičiuotą didelę žalą. „Mes aplinkosaugininkams siūlėme atsodinti medžius, apželdinti kokią nors teritoriją, tačiau jie reikalauja tik pinigų“, – piktinosi skypo savininkė.
Formuoja vientisą sklypą
G.Albrechtienė tvirtino, kad nuodyti tvenkinio pakraščiuose augančių medžių jai nebuvę jokio reikalo, nes dėl to neatsirastų galimybės labiau užstatyti sklypus.
Tiesa, medžiai užstoja vaizdą į tvenkinį.
„Kam tokio vaizdo reikia? Čia gi ne jūra“, – atšovė G.Albrechtienė.
Kalbėdama su žurnalistu ji nutylėjo, kad gretimą sklypą įsigiję kauniečiai Petkevičiai yra jos tėvai. Moteris teigė jiems atstovaujanti tik dėl to, kad gyvena Palangoje.
Aplinkui pastatytą namą pradėta tverti tvora apjuosia abu sklypus. G.Albrechtienė neslėpė, kad siaurame kaimyniniame sklype pastatyti nieko nepavyks, todėl jame gali būti įrengta poilsio aikštelė iškyloms, badmintono aikštelė.
Nors ir lieka neaišku, kam naudingas medžių nuodijimas, piktavalis savo tikslą jau pasiekė – nudžiūvusiems medžiams išpjauti dabar net nebereikia savivaldybės leidimo.
46 600
Tiek eurų žala padaryta išnuodijus 170 medžių.
