This site uses cookies to ensure that we deliver you the best user experience. By continuing to browse the site you are agreeing to our use of cookies. For more information please see our COOKIE POLICY.

Užkrato bomba Kaune: aiškinasi, kas vyksta ligos židiniuose

Iveta Skliutaitė

„Lietuvos rytas“

Gyvūnų globos asociacijos savanoris R.Stulgis rodė, kad K.Jauniaus gatvėje buvo atkasta daugybė gyvūnų kaulų. Jie dabar suversti svetimame sklype.
Sangrūdos gatvėje dingo juodligės židinio vietą, kuri uždengta betoninėmis plokštėmis, žymėjęs ženklas. Po jomis palaidotas nuo užkrato kritęs arklys.

Aleksoto gyventojai ėmė baimintis praėjusių šimtmečių liga laikomos juodligės. Šiame Kauno gyvenamajame rajone įvardijami keli istoriniai juodligės židiniai, bet vietos žmonės kalba apie galbūt didesnį užkrato mastą. Ar jų baimė pagrįsta?

Praėjusią savaitę Kauno savivaldybėje įvyko pasitarimas dėl juodligės židinio vietos Sangrūdos gatvėje ženklinimo kontrolės. 9 numeriu pažymėtame sklype dingo apie juodligės pavojų skelbiantys įspėjamieji ženklai. Specialistai sunerimo ir dėl šioje vietoje pradėtų žemės tvarkymo darbų.

Apie juodligės pavojų prabilo ir seni kauniečiai, išvydę K.Jauniaus gatvės 72 numeriu pažymėtame sklype prasidėjusius statybų darbus. Išgąstį sukėlė vaizdai, kai lyginant gruntą buvo atkasti daugybės gyvūnų kaulai.

Žmonės tvirtino, kad šio užkrato židinių Aleksote gali būti ir gerokai daugiau. Šiame rajone veikė daugybė gyvulių supirkimo punktų, būta ne vienų gyvulių kapinių. Į jas laidoti nuo įvairių užkratų (kas paneigs, kad ne nuo maro ir juodligės?) nugaišę gyvuliai.

Specialistai pabrėžė, jog juodligės sukėlėjo sporos dirvožemyje gali išlikti daugiau nei 100 metų. O vykdant kasinėjimus sporos gali būti iškeliamos į paviršių ir sukelti naujų ligos protrūkių. Tai įrodė šiųmetis juodligės protrūkis Prancūzijoje.

Sunerimo dėl dingusio ženklo

Kauno miesto maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai kartu su Aleksoto seniūnijos atstovais apsilankė Sangrūdos gatvėje 9 esančiame sklype, kur yra registruotas istorinis juodligės židinys. Oficialiai skelbiama, kad 1960 metais čia krito ir buvo palaidotas juodlige sirgęs arklys.

Kauno miesto maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Linijus Valiuška tikino, jog vykdant istorinių juodligės židinių priežiūrą paaiškėjo, jog šiame sklype dingo anksčiau buvęs ženklas, žymintis, kad šioje vietoje yra juodligės kapinynas, ir metaliniai žymėjimo stulpai.

Aleksoto gyventojai ėmė baimintis praėjusių šimtmečių liga laikomos juodligės. Šiame Kauno gyvenamajame rajone įvardijami keli istoriniai juodligės židiniai, bet vietos žmonės kalba apie galbūt didesnį užkrato mastą. Ar jų baimė pagrįsta? M.Patašiaus nuotr.

„Svarbu, kad pavojinga židinio vieta būtų tinkamai apsaugota. Nors sklypas yra privatus, tačiau jis nėra aptvertas tvora, o anksčiau buvusių įspėjamųjų nuorodų neliko. Be to, pastebėjome, kad šalia juodligės židinio, kuris užklotas betoninėmis plokštėmis, supiltos krūvos žemių. Tai sukėlė įtarimą, kad galbūt pradėta vykdyti veikla, kuri gali pažeisti juodligės židinį.

Dėl saugumo raštu kreipėmės į Kauno visuomenės sveikatos centrą ir miesto savivaldybę“, – aiškino L.Valiuška.

Dėl to savivaldybėje buvo sušauktas Kauno miesto maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų, Kauno savivaldybės ir Aleksoto seniūnijos atstovų pasitarimas. Jame pažymėta, kad įspėjamieji ženklai dėl juodligės židinio žymėjimo būtinai turi atsirasti. O savininkai toje vietoje negali atlikti jokių kasinėjimo darbų.

Apribojimų statybai nebuvo

Specialistų pasirodymas Sangrūdos gatvėje ir žinia apie būtinybę žymėti juodligės zoną sukėlė nerimo ir šio sklypo savininkei Dalei Šapinskienei bei aplinkiniams gyventojams.

Moteris 6,7 aro sklypą įsigijo maždaug prieš septynerius metus. Ji planavo statyti namą specialių poreikių turinčiam sūnui.

„Kai pirkau šį sklypą, nežinojau, kad jame – juodligės židinys. Tokių duomenų nėra nurodyta jokiuose dokumentuose. Nebuvo pažymėta ir jokių apribojimų dėl statybos ar kitos veiklos. Vėliau išgirdau, kad mano sklype yra istorinis juodligės židinys. Tai riboja veiklą, nes toje vietoje negalima kasinėti, vykdyti statybos darbų, tiesti vandentiekio. Be to, vietą būtina pažymėti įspėjamaisiais ženklais“, – kalbėjo sklypo savininkė.

Kaunietė tikino nežinanti, kur dingo anksčiau buvęs įspėjamasis ženklas ir stulpai, nes teritorija dar neseniai buvo apaugusi žole ir jų nebuvo matyti. Grunto lyginimo darbai šioje vietoje pradėti šįmet.

D.Šapinskienė įsitikinusi, kad ne ji, o Kauno savivaldybė ar kitos tarnybos turėtų rūpintis tokių įspėjamųjų ženklų gamyba ir įrengimu.

Nerimauja dėl viso rajono

Moteriai nerimą kelia tai, kad jos sklype – pavojingos ligos židinys. Tačiau ji įsitikinusi, jog juodligės užkratas gali kelti pavojų ne tik jai, bet ir aplinkinių namų gyventojams, net visai gatvei.

„Kas žino, ar tiksliai po betonu pažymėtomis plokštėmis yra palaidotas juodlige sirgęs gyvulys? O jeigu ir taip, ar tais laikais viskas buvo padaryta pagal reikalavimus?

Visi žinome, kaip sovietmečiu dirbo daugelio įstaigų darbininkai. Kas dabar gali pasakyti, kad jie nepavogė dalies betono, skirto apsaugoti pavojingos ligos zoną?

Juk stiprus lietus ar požeminiai vandenys vieną dieną gali įtvirtinimus sugriauti ar židinį išplauti. Tuomet sporos gali patekti į orą, vandenį. Visas rajonas atsidurtų pavojingame ruože“, – svarstė moteris.

Pokariu supirko gyvulius

Nuvykus į Sangrūdos gatvę ir pakalbinus vietos gyventojus paaiškėjo, jog šiame ir aplinkui esančiuose sklypuose pokariu buvo įkurtas gyvulių supirkimo punktas, stovėjo keli pastatai, kurie vėliau buvo nugriauti.

Žmonės čia veždavo parduoti įvairius gyvulius: karves, arklius, ožkas, avis, kiaules. Čia jie buvo sveriami, apžiūrimi, o po to vežami į Kauno mėsos kombinatą skersti.

„Maždaug prieš 60 metų čia krito daugybė arklių. Kiek jų buvo tiksliai, manau, nepasakys niekas. Vieni sakė, kad nuo arklių maro, kiti – kad nuo juodligės. Kas gali žinoti, kaip buvo iš tikrųjų? Kritusius arklius užkasė visai netoli supirkimo punkto pastato. Vėliau ta vieta buvo pažymėta betoninėmis plokštėmis, apjuosta grandinėmis“, – pasakojo netoliese gyvenantis garbaus amžiaus vyras.

Jis tikino, kad apie betoninį statinį kalbėdami aleksotiškiai jį lig šiol vadina paminklu arkliams.

Kiekvieno arklio netyrė

Kitas pagyvenęs vietos gyventojas stebėjosi, kaip ant gyvulių kapinyno žmonės stato namus ir juose gali gyventi. Jis prisiminė, kad šiame ir aplinkiniuose sklypuose buvo palaidotas ne vienas sergantis gyvūnas.

„Žmonės parduoti atveždavo visokių gyvulių. Niekas neklausdavo, iš kur. Sakydavo, kad ir vogtų atgabena. Būdavo, kad atvežtos karvės, arkliai ar kiaulės dar prieš išvežant į Mėsos kombinatą nugaišdavo. Neaišku, ar jie nuo maro, ar nuo bado gaišdavo.

Kasdavo juos ir vietoje duobėse, kitus išveždavo į netoliese esantį Dygrių kapinyną. Ten iš Mėsos kombinato atliekas veždavo“, – tvirtino vyras. Jis sakė, kad gyvulių kapinynų Aleksote sovietmečiu būta ir daugiau.

Praėjusio amžiaus pabaigoje šio gyvulių supirkimo punkto neliko. Buvę pastatai nugriauti. Kurį laiką čia žėlė pievos. Prieš kelerius metus pradėti formuoti sklypai, juos įsigijo naujakuriai. Šiuo metu jau stovi ir nauji namai.

Sustabdė statybos darbus

Ne tik nuostabą, bet ir pasipiktinimą dėl galimo pavojaus sveikatai aleksotiškiams sukėlė ir ant dar vieno, bene didžiausio Kaune, gyvulių kapinyno pradėti statybos darbai. Jie šiuo metu sustabdyti.

Prieš kelias savaites K.Jauniaus gatvės 72-ajame sklype pradėjus kasinėjimus pasirodė daugybės gyvūnų kaulų, pasklido bjaurus tvaikas.

Žmonės pradėjo svarstyti ne tik dėl etinių dalykų, bet ir dėl grunto užterštumo. Iškeltas juodligės grėsmės klausimas.

Tai sulaukė Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento, Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos bei Kauno savivaldybės atstovų dėmesio.

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūros darbuotojas Konstantinas Šumskas „Laikinajai sostinei“ patvirtino, kad vyksta tyrimas, o išvadas žadama pateikti artimiausiu metu. Tuomet paaiškės, ar statybos bus tęsiamos.

Sklype atliekami tyrimai

„Keista, kaip duotas leidimas ant gyvūnų kapinių kilti pastatams. Nežinodami šios vietos priešistorės žmonės nusipirks būstą, o vėliau paaiškės, kad jie dėl aplinkos užterštumo gyvena kone ant tiksinčios bombos.

Be to, neaišku, kas bus rasta pradėjus kasti pamatus“, – tikino Gyvūnų globos asociacijos savanoris Robertas Stulgis.

Sklypus K.Jauniaus gatvėje šįmet įsigijęs Mindaugas Žilėnas tikino, jog šioje vietoje numatyta statyti gyvenamuosius namus. Viename jų greičiausiai įsikurs jis pats.

„Atlikus grunto tyrimus paaiškėjo, jog tarša nebuvo viršyta. Nerasta ir juodligės židinio. Kol kas atliekama daugiau tyrimų“, – sakė M.Žilėnas.

Stotyje kovota su pasiutlige

Dokumentai rodo, jog 1965 metais Seniavos plento 72 numeriu pažymėtame sklype buvo įrengta sanitarinė gyvulių karantinavimo stotis, skirta kovoti su gyvūnų pasiutimu. Specialiose duobėse buvo laidojamos gyvūnų – galvijų, šunų, kačių – gaišenos. Sklypas buvo aptvertas gelžbetoniniais stulpais, vielos tinklo tvora, kurios ilgis siekė 387,1 metro, o aukštis – 1,8 metro.

Tačiau vietos gyventojai prisiminė, kad dar prieš tai šioje vietoje buvo laidojami galvijai, sirgę juodlige. Žmonės sakydavo, kad dalis Seniavos yra skirta kapinynui – vienoje pusėje laidojami mirę žmonės, o kiek atokiau – kritę gyvuliai.

Senieji Seniavos gyventojai pasakojo, jog maždaug šeštojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pradžioje toje vietoje buvo pradėta versti, kaip anuomet sakyta, nuo gyvulių maro ir juodligės nugaišusius galvijus. Į duobes buvo pilama stiprių chemikalų, kurie neva turėjo panaikinti pavojingą užkratą.

1972 metais pastatai bei aptverta teritorija buvo perduota Kauno miesto veterinarinei sanitarinei stočiai, ji šią teritoriją perdavė Kauno vykdomojo komiteto Komunalinio ūkio valdybos specializuotai autotransporto kontorai, vėliau tapusiai bendrove „Kauno švara“.

Duobėse – daugybė gaišenų

Nuo 1994 metų minėtame sklype įsikūrė Lietuvos gyvūnų globos draugijos Kauno skyriui priklausę gyvūnų globos namai, jie su „Kauno švara“ sudarė sutartį. Karolio Masilionio vadovaujami gyvūnų globėjai mieste gaudė ir naikino beglobius gyvūnus. Juos karantinavo, migdė ir laidojo teritorijos ribose įrengtose 3 metrų ilgio, 3 metrų pločio ir 10 metrų ilgio duobėse.

Tvirtinama, jog nuo 1965-ųjų per maždaug pusę šimtmečio šioje vietoje buvo palaidota 354 tūkst. 60 šunų ir 151 tūkst. 200 kačių.

Neabejojama, kad gyvūnų šiame sklype palaidota gerokai daugiau. Mat 2007 metais įkurta Visuomeninė gyvūnų globos ir priežiūros taryba, kuriai vadovavo Orinta Leiputė, ir kitos tarnybos nustatė, jog Seniavos plente veikianti gyvūnų globos draugija žiauriai elgiasi su gyvūnais.

„Aplinkiniai gyventojai skundėsi, kad gyvūnų globos namuose vyksta siaubingi dalykai. Gyvūnai buvo naikinami elektra, skandinami, užmušami ir laidojami vietoje, nors turėdavo būti vežami utilizuoti. Tai buvo įrodyta ir sklype aptikus daugybę gyvūnų gaišenų. 2009-aisiais šie namai buvo uždaryti“, – kalbėjo O.Leiputė.

Po metų statinius įsigijo Gyvūnų globėjų asociacija. Šiuo metu šalia šiai asociacijai priklausančių statinių yra supilta krūva gyvūnų kaulų, iškastų M.Žilėnui priklausančioje teritorijoje.

„Nustebome sužinoję, kad ant kapinyno suformuoti sklypai, kuriuose gyvens žmonės. Gal po kokių 200 metų ant kapinyno ir būtų galima statyti namus.

Neatmetama, kad vietoje, kur palaidota šimtai tūkstančių gyvūnų, gali būti žmonių sveikatai pavojingų užkratų, tarp jų ir juodligės, židinių. Ar ant kaulų pradėjus statybas nekils ekologinė katastrofa?“ – neslėpė susirūpinimo Gyvūnų globėjų asociacijos vadovas Vytautas Gustaitis.

Kauno ir Kauno rajono juodligės židiniai

Raudondvario kaime (Kauno r.). Židinio vieta tiksli nuo 1922 metų. Užversta akmenimis. Aplinkui gyvenamieji namai.

Padauguvos kaime (Kauno r.). Židinio vieta tiksli nuo 1960 metų. Užversta betono nuolaužomis. Aplinkui dirbamas laukas.

Palazduonio kaime (Kauno r.). Židinio vieta tiksli nuo 1960 metų. Apaugusi kiečiais. Tvorų, ženklų nėra. Aplinkui dirbamas laukas.

Krūvandų kaime (Kauno r.). Židinio vieta tiksli nuo 1960 metų. Prie elektros stulpo. Šalia dirbamas laukas ir bažnyčia su kapinėmis.

Petrošių kaime (Kauno r.). Židinio vieta netiksli nuo 1966 metų. Dirbama žemė.

Krivėnų kaime (Kauno r.). Židinio vieta tiksli nuo 1938 metų. Užversta akmenimis. Aptverta. Dvaro teritorijoje. Sklypą norima užstatyti.

Žemaitkiemio kaime (Kauno r.). Židinio vieta netiksli nuo 1940 metų. Prie Nevėžio senvagės, nešienauta pieva.

Vandžiogalos kaime (Kauno r.). Židinio data ir vieta netikslios. Kaimo teritorijoje.

Lakūnų gatvėje 5, Kaune. Židinio vieta netiksli nuo 1929 metų. Sklypas apaugęs.

Sangrūdos gatvėje 9, Kaune. Židinio vieta tiksli nuo 1960 metų. Šalia namai.

Gandrų aikštėje 1, Kaune. Židinio vieta tiksli nuo 1960 metų. Miškelio proskyna, teritorija apaugusi krūmais.

J.Borutos gatvėje 17, Kaune. Židinio vieta netiksli nuo 1939 metų. Namų valda.

Pienių gatvėje 12, Kaune. Židinio vieta netiksli nuo 1943 metų. Šalia daugiabutis.

K.Zalenskienės gatvėje, Muniškių kaime (Kauno r.). Židinio vieta netiksli nuo 1922 metų. Sklypas apaugęs.

Užliedžių kaime (Kauno r.). Židinio vieta netiksli nuo 1924 metų. Pamiškė, šalia dirbamas laukas.

Marvos skardyje, Kaune. Židinio vieta netiksli nuo 1938 metų. Sklypas apaugęs. Šalia individualių namų kvartalas, galimai sklypas bus užstatytas.

J.Gruodžio gatvėje 25, Kaune. Židinio vieta netiksli nuo 1932 metų. Teritorija užstatyta.

Kauno marių dugne ties Palemonu, Kaune. Židinio vieta tiksli nuo 1947 metų.

Liga į kapus nuvaro per kelias dienas

Jurgita Savickaitė

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė

„Nors Lietuvoje juodligė paskutinį kartą buvo užregistruota 1998 metais, apie šios ligos nenuspėjamą pavojų galima spręsti iš prieš kelis mėnesius Prancūzijoje užfiksuotų juodligės protrūkių.

Alpių-Žydrojo Kranto regione pirmasis juodligės protrūkis buvo nustatytas šių metų birželį, kai nugaišo 6 kalnuotoje vietovėje ganytos karvės. Per 20 dienų juodligė nustatyta dar 28 ūkiuose, kuriuose nugaišo daugiau kaip 50 karvių, avių, ožkų ir arklių. Tikėtina, kad gyvuliai užsikrėtė juodligės sporoms paplitus ganyklose.

Užkrėstoje teritorijoje gyvūnai vakcinuojami nuo juodligės, o asmenims, turėjusiems kontaktą su sirgusiais gyvuliais, paskirtas prevencinis gydymas antibiotikais. Mat ši liga gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų, o negydomą žmogų į kapus nuvaryti per kelias dienas.

Pastaraisiais metais šios ligos suaktyvėjimas jaučiamas ir kitose Europos valstybėse. Lietuvoje iš viso yra 358 istoriniai juodligės kapinynai. Kaune yra 18 juodligės židinių.

Lietuvoje vykdoma istorinių juodligės kapinynų inventorizacija. Tikrinama kapinynų, kuriuose užkasti nuo šios pavojingos infekcinės ligos kritę gyvuliai, būklė, kaupiami duomenys, teritorijų savininkams teikiamos išvados ir rekomendacijos, kaip tvarkyti tokią teritoriją. Juodligės kapinynus privalu aptverti, pažymėti įspėjamuoju užrašu. Jų teritorijose draudžiama kasinėti, negalima planuoti jokios vandentvarkos objektų plėtros.“