Į pajūrį prie Olando Kepurės žmonės traukia bet kokiu metų laiku.
Prieš šešetą metų buvo įrengta medinė apžvalgos aikštelė, bet smalsuoliams šito negana.
Dauguma jų mėgsta pasivaikščioti pačiu skardžio pakraščiu – tuomet atsiveria išjudintas smėlio sluoksnis, kurį netrukus išpusto vėjas.
Kai kas siūlo skardžio pakraščius aptverti apsaugine tvorele. Tačiau prieš keletą metų tokia tvorelė jau stovėjo – žmonės ją perlipdavo ir vaikštinėdavo, kur jiems patinka.
Ne visiems gamtosaugininkams žemėjantis Olando Kepurės skardis kelia nerimą. Čia susitelkę nemažai požeminių šaltinių, kurie pragraužia skardį.
Dėl to žemyn šliuožia smėlis, drauge nusivilkdamas medžius su šaknimis.
Skardį taip pat ardo audringos Baltijos bangos.
Olando Kepurė – natūralios gamtos paminklas ir visiškai natūralu, kad jis keičiasi.
Pajūrio regioninio parko direkcijos atstovai neabejoja, kad šiai išskirtinei vietai reikia investicijų – nusidėvėjo mediniai takai ir apžvalgos aikštelė, paplentėje trūksta vietų automobiliams, reikėtų įrengti dviračių takus.
Tačiau šioms investicijoms pinigų nenumatyta.
Vestuvių iškilmių pajūryje nebeliko
Vedybų planuotojai jau prieš trejus metus iš sutuoktuvių iškilmėms tinkamų vietų pajūryje turėjo išbraukti Olando Kepurės skardį.
Tokių ribojimų teko imtis siekiant apsaugoti jautrų gamtos kampelį.
Pasitaikydavo atvejų, kai vestuvininkai čia susigabendavo ne tik stalus, pilnas rankines šampano ir maisto, bet ir sumontuodavo pavėsines, apsitverdavo draudžiamosiomis juostomis.
Viską atgabenti prie jūros reikia automobilių, jais stengtasi privažiuoti kuo arčiau. O po linksmybių neretai likdavo kalnai šiukšlių.
Dabar vestuvininkams lieka tik fotografuotis ant aukščiausio pajūrio skardžio.
