Pavyzdžiui, sostinės Savičiaus gatvės eglutėms ir joje esančiai Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčiai prieš šventes apšviesti panaudojama energija, gauta perdirbus kavos tirščius. Pernai tokiu būdu energijos buvo gauta Kauno Kalėdų eglės lemputėms.
Įvairiuose miestuose organizuojamos dirbtuvės, per kurias iš eglišakių bei kitų augalų galima pasigaminti Advento vainikų. Populiarėja ir žaisliukai bei kitokios šventinės dekoracijos, pagamintos iš natūralių medžiagų arba antrinių žaliavų.
Lemputės – kuo taupesnės
Aplinkos ministerijos Klimato kaitos politikos skyriaus l.e.p. vedėjas Tomas Aukštinaitis sakė, kad visos iniciatyvos, kada energija yra gaunama iš atsinaujinančių išteklių ar kitokiu aplinkai draugišku būdu, yra sveikintinos.
„Artėjančių švenčių laikotarpiu padidėja energijos sąnaudos, kurios sukelia didesnį poveikį aplinkai. Klimato kaitos ir oro taršos atžvilgiu svarbu nuosaikiai naudoti energiją ir pagalvoti apie jos vartojimo efektyvumo didinimą. Apšvietimui naudodami efektyvesnes LED lemputes mažiname į aplinką išskiriamų oro teršalų kiekį ir poveikį klimato kaitai. Ruošiantis Kalėdoms reiktų gerai įvertinti, kur namuose reikalingos Kalėdinės dekoracijos. Vietoje gausybės žybsinčių lempučių ant langų, sienų ir Kalėdinės eglutės galima naudoti kelias, pagrindinę puošmeną pabrėžiančias lemputes. Kalėdų eglutes daug kas mėgsta puošti plastikiniais žaisliukas, bet štai mūsų seneliai žaisliukus ant eglutės gamindavo ir iš šiaudų – toks papuošimas man pats gražiausias”, – teigė T. Aukštinaitis.
Namus pirmiausia sutvarkydavo, o tada puošdavo šiaudais
Etnologas Libertas Klimka akcentavo, kad iš šiaudų pagamintos dekoracijos atrodo ypač puošniai. „Žmonės namus puošdavo šiaudiniais paukšteliais, prikabinėdavo jų visur palubėse. Sodų rišimas iš šiaudų – labai graži tradicija ir džiugu, kad pastaruoju metu ji atgimsta. Auksinis šiaudų atspalvis ir blizgesys nuteikia labai šventiškai. O ką žmonės prieš šventes darydavo pirmiausiai, tai susitvarkydavo ir švarindavo namus”, – šyptelėjo L. Klimka.
Etnologas pasakojo, kad vėliau žmonės į namus prieš šventes pradėjo neštis eglių šakas, dėdavo jas ant šventinio stalo kampų. Dar vėliau prigijo ir Kalėdų eglutės tradicija. Ją taip pat puošdavo žaisliukais iš šiaudų, kankorėžiais, sausainiais arba tuo, ką pagamindavo vaikai – karpiniais iš popieriaus, populiariausios būdavo snaigės ir žvaigždės.
Jei dekoracijos nebetinka, jas reikėtų atiduoti perdirbti
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriaus pavaduotojas Algirdas Klimavičius džiaugėsi, kad natūralios šventinės puošmenos pastaruoju metu vis labiau atgimsta ir darosi populiaresnės. A. Klimavičius ragino Kalėdų dekoracijas rinktis atsakingai.
„Reikėtų vengti nekokybiškų, pigių gaminių, kurie vėliau keliauja į sąvartyną. Geriau pataupyti ir nusipirkti daiktą, kuris džiugins ilgiau. Jeigu gaminiui suteikiama garantija, tai jau yra požymis, kad jo kokybė geresnė. Man, ir kaip pirkėjui, ir kaip aplinkosaugininkui yra apmaudu, kai po vieno sezono plastikinės ir kitokios dekoracijos keliauja į sąvartyną”, – teigė A. Klimavičius.
Tuo tarpu Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Atliekų tvarkymo kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotojas Audrius Želvys priminė, kad jeigu gyventojai vis dėl to renkasi plastikines dekoracijas, kurios po švenčių tampa nebereikalingos, reikėtų jomis atsikratyti taip, kaip pridera.
„Negalima jų mesti bet kur ar į bendro naudojimo konteinerį. Kaip ir visas atliekas, jas reikėtų išrūšiuoti. Plastikas turi keliauti į plastikui skirtą konteinerį, popierius – į popieriui”, – pabrėžė A. Želvys.
Į rūšiavimui skirtus konteinerius nukeliavusios naudoti nebetinkamos dekoracijos būtų perdirbamos ir neterštų aplinkos.
