Viešasis transportas laimi prieš automobilius
Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skinulis patvirtina – transporto priemonės, varomos benzinu ar dyzeliu – pagrindinis oro taršos šaltinis miestuose. Degimo variklis skleidžia į aplinką daug toksiškų medžiagų (azoto oksidą, anglies monoksidą, anglies dioksidą, kietąsias daleles, sieros dioksidą, šviną ir kt.), o tai blogina oro kokybę, kelia pavojų aplinkai bei žmonių sveikatai.
„Skatinimas naudotis viešuoju transportu – būdas ne tik sumažinti eismo spūstis, bet ir oro taršą, taupyti gamtos išteklius. Dėl to viešasis transportas (autobusas, troleibusas, traukinys ar tramvajus), ypač varomas elektra, tampa puikia alternatyva asmeniniam automobiliui“, – neabejoja specialistas.
Pavyzdžiui, autobusas gerokai lenkia lengvąjį automobilį, jei lygintume, kiek kelionių automobiliais reikėtų vežti tokį patį keleivių skaičių, kuris vyksta autobusais. Ši transporto priemonė sunaudoja mažiau degalų vienam asmeniui, taigi, išmeta mažiau teršalų.
Geležinkeliai, palyginti su kelių transportu, naudoja tuos pačius bėgius, t. y. jiems reikia mažiau žemės nei keliams. Vienu traukiniu gali važiuoti šimtai keleivių, kurie galėjo kelionei pasirinkti savo automobilį. Aplinkos tarša dar labiau mažėtų, jei aktyviau būtų naudojami elektriniai traukiniai, o elektros energija būtų gaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių (vėjo, vandens, saulės).
Tramvajaus, palyginti su traukiniu ar autobusu, poveikis aplinkai yra mažesnis, be to, jie lengvai gali gali prisitaikyti prie išaugusio keleivių skaičiaus, tiesiog išplečiant vagonų skaičių. „Apibendrinant, priežasčių, kodėl verta rinktis viešąjį transportą, o ne asmeninį automobilį, tikrai yra nemažai“, – reziumavo A. Skinulis.
Užsienio praktika Lietuvai
Pastarųjų metų tendencijos, anot aplinkosaugininko, išties džiugina, nes pasaulio valstybės vis daugiau dėmesio skiria kovai su oro tarša ir tvarios transporto politikos plėtojimui. Daugelyje Europos miestų oro tarša viršija numatytas ribas ir kelia didelį susirūpinimą dėl visuomenės sveikatos ir aplinkos kokybės. Valstybės imasi žingsnių labiau apmokestinti taršesnes transporto priemones, pavyzdžiui, varomas dyzelinu, o aplinkai draugiškesnės elektra varomos transporto priemonės sulaukia įvairių lengvatų (mokestinių, dalyvavimo eisme, stovėjimo ir pan.).
Atsiranda tokių praktikų, kaip Talino ar Prancūzijos miestelių, kuriuose gyventojai vežami viešuoju transportu nemokėdami nė cento. Vokietijos Vyriausybė taip pat svarstė, kad į labiausiai užterštus miestus būtų galima patekti tik visuomeniniu transportu ir iki 2018 metų pabaigos įgyvendino nemokamo viešojo transporto eksperimentą penkiuose šalies miestuose. Prancūzijos sostinės Paryžiaus meras, siekdamas išspręsti smogo problemą, užsimojo uždrausti dyzelinius automobilius sostinėje iki 2024 metų, kai Paryžiuje vyks Vasaros olimpinės žaidynės.
Yra ir tokių originalių idėjų kaip organizacijos „Greenpeace“, kuri pasiūlė Vyriausybėms užtikrinti, kad automobilių gamintojai finansuotų nemokamą transportą.
Estijos sostinės Talino, kuriame viešasis transportas yra nemokamas, tikslas buvo skatinti žmones naudotis viešuoju transportu ir taip sumažinti automobilių eismą, o ypač pagerinti mažas pajamas gaunančių bei bedarbių judumą. Tačiau Talino praktika parodė, kad žmonės renkasi viešąjį transportą ne dėl kainos, o dėl kitų papildomų išlaidų, kurių atsiranda vairuojant automobilį – stovėjimo, degalų ar įkrovimo mokesčiai ir pan.
Pašnekovo akimis, kad žmonės rinktųsi viešąjį transportą kaip alternatyvą savo automobiliui reikia sumažinti viešojo transporto naudojimosi sąnaudas ir sudaryti patogumą žmonėms juo naudotis. Dėl važiavimo viešuoju transportu naudos aplinkai abejonių nekyla, nes taip taupomi gamtos ištekliai, mažinama oro tarša ir ozono kiekis.
Siūlo keisti įpročius
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Teritorijų planavimo instituto direktorė prof. dr. Marija Burinskienė skaičiuoja, jog vienu autobusu pervežama 80–120 keleivių, o automobiliu važiuoja 1,2–1,3 žmogaus, t. y. kas ketvirtoje transporto priemonėje sėdi du žmonės. Aktyviai naudojant viešąjį transportą, mažėja aplinkos užterštumas, triukšmas, miestas mažiau dūsta nuo spūsčių.
Anot pašnekovės, kone svarbiausias viešojo transporto priemonėms keliamas reikalavimas – greitas judėjimas mieste. Taigi, mokslininkė sveikino sprendimą įrengti eismo juostas, skirtas viešajam transportui, taip pat ketinimus šviesoforų valdymą pritaikyti prie viešojo transporto judėjimo.
Užsienio šalyse, anot M. Burinskienės, viešajam transportui teikiamas prioritetas, mat norima humanizuoti senamiesčius, centrines miestų dalis, kad čia aktyviau judėtų žmonės, būtų kuo mažiau automobilių.
Problema, kodėl vis dar neskubame persėsti į viešąjį transportą, pašnekovės žodžiais, slypi tik mūmyse, nes replikuoti, jog viešasis transportas pasenęs, nusidėvėjęs, jau sunkiai įmanoma. Kasmet į gatves išrieda bent po keliolika naujų ir modernių viešojo transporto priemonių.
„Įpratę naudotis viešuoju transportu, mažiau apkrautume centrines miestų dalis, laimėtume laiko, formuotųsi mažiau spūsčių, taigi, mažėtų tarša, triukšmas, rastųsi daugiau atvirų erdvių – pėsčiųjų zonų, aikščių, skverų, skirtų tik pėstiesiems. Norėtųsi, kad į kuo daugiau viešųjų erdvių prieigų būtų galima patekti tik viešuoju transportu ar pėsčiomis, bet ne automobiliais“, – komentavo VGTU mokslininkė
Programuotojas Paulius Morkūnas pasakojo viešuoju transportu kasryt keliaujantis į darbą. Pagrindinėmis paskatomis rinktis viešąjį transportą pašnekovas įvardijo ekonomiškumą ir spūsčių išvengimą. Naudodamasis viešuoju transportu P. Morkūnas pasakojo išleidžiantis keturiskart mažiau nei jo kelionės kasdieniu maršrutu kainuodavo vykstant automobiliu. Pašnekovas gyrė ir vis gausėjančias modernių viešojo transporto priemonių gretas.
Skaičiai džiuginantys
Sostinėje darbo dieną įvyksta kone 514 tūkst. viešojo transporto kelionių numatytais maršrutais. Skaičiuojama, jog piko metu (rytais 7.30–8 val. ir darbo pabaigoje 17–17.30 val.) į viešąjį transportą mielai sėdasi kone 25 tūkst. miestiečių.
2017-aisiais sostinėje į gatves išriedėjo naujų autobusų ir troleibusų – šiuo metu kursuoja beveik 300 naujų viešojo transporto priemonių: 250 naujų autobusų ir 41 naujas troleibusas. „6 iš 10 Vilniaus gatvėmis riedančių autobusų yra visiškai nauji – tokiu viešojo transporto atnaujinimu tikriausiai negali pasigirti jokia kita Europos sostinė“, – komentavo savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ komunikacijos vadovė Miglė Bielinytė.
Vilniuje gerokai atnaujinus autobusų bei troleibusų parką, ūgtelėjo ir keleivių pasitenkinimas viešuoju transportu. Anot M. Bielinytės, naujausia keleivių pasitenkinimo viešuoju transporto apklausa parodė, kad Vilniaus viešajam transportui 2018 m. vilniečiai skyrė rekordiškai daug – 8 balus iš 10.
Lyginant 2017 m. rudens ir 2018-ųjų rudens keleivių srautų duomenis, bendras kelionių viešuoju transportu skaičius išaugo maždaug 6 proc. Vilniaus mieste daugėjant naujų viešojo transporto priemonių, augantys keliaujančiųjų viešuoju transportu skaičiai fiksuojami ir toliau.
Naujose viešojo transporto priemonėse keleiviai, pasinaudoję specialiomis USB jungtimis, gali įkrauti savo išmaniuosius įrenginius. Keleiviams skirtame salone ir vairuotojo darbo vietoje veikia kondicionieriai. Taip pat autobusuose įdiegta keleivių informavimą palengvinančių technologinių sprendimų: LCD ekranai bei LED švieslentės-maršrutų rodyklės. Be to, tiek autobusų viduje, tiek išorėje įrengtos vaizdo kameros, kurios padeda užtikrinti keleivių saugumą, sykiu tampa paprasčiau surasti užuomaršų paliktus daiktus.
Naujieji autobusai išsiskiria moderniausiaias „Euro 6“ emisijos standarto varikliais, kurie atitinka griežtus aplinkosaugos reikalavimus, todėl, palyginti su sostinės senbuviais, kur kas mažiau teršia aplinką.
Sostinės planuose – ne tik naujas, patogus, tačiau ir pažangus viešasis transportas. Šiuo metu vyksta pirmųjų elektrinių autobusų pirkimas. Iki 2020 m. sostinės autobusų parkas pasipildys dar 135 naujomis transporto priemonėmis: 5 elektra varomais, 70 hibridinių (20 vnt. triašių ir 50 vnt. dviašių), 50 triašių suspaustomis gamtinėmis dujomis varomų ir 10 mažos talpos autobusų.
Iki 2020 m. atnaujinus visą Vilniaus viešojo transporto parką jame neliks senesnių nei 7 metų autobusų. Užbaigus šį ambicingą viešojo transporto atnaujinimo etapą Vilnius taps kone naujausią autobusų parką Europoje turinčia sostine.
Automobilių hegemonijos erą nutraukti gali padėti ir 2017 įrengtos trys „Statyk ir važiuok“ aikštelės. Šiuo metu Vilniuje veikia trys: Ukmergės g. 246, Sėlių g. 62 (Žvėryne) ir V. Gerulaičio g. 1. M. Bielinytės teigimu, vis daugiau vairuotojų išbando šias aikšteles. Po jų atidarymo 2017 m. liepos mėn. iki metų pabaigos aikštelėmis naudotasi 1751 kartą, o 2018 m. fiksuotas spartus augimas – visose trijose „Statyk ir važiuok“ aikštelėse apsilankyta 16,5 tūkst. kartų.
Vidutiniškai per mėnesį (2018 m. spalio-gruodžio mėn.) aikštelėmis pasinaudota apie 2400 kartų. Populiariausia yra Sėlių g. įrengta aikštelė – skaičiuojama, jog joje viena vieta pasinaudojama maždaug 26 kartus per mėnesį.
„Įrengę pirmąsias „Statyk ir važiuok“ aikšteles iš karto skelbėme, jog tai pilotinis projektas, kurio eiga priklausys nuo to, kaip miestiečiai bus linkę naudotis šiomis aikštelėmis. Konkretus klientų skaičius startuojant nebuvo nustatytas“, – komentavo M. Bielinytė.
Praėjusių metų gegužę paslaugos kaina buvo sumažinta nuo 2 eurų iki 50 euro centų. Toks sprendimas davė efektą – paskatino vairuotojus dar aktyviau naudotis šiomis aikštelėmis. „Sistemos „Statyk ir važiuok“ tikslas yra paskatinti vairuotojus į miesto centrinę dalį nevažiuoti asmeniniu automobiliu, o rinktis viešąjį transportą. Raginame vairuotojus keisti savo įpročius, o tai pagerintų visų eismo dalyvių situaciją – mažintų stovėjimo vietų apkrovimą, spūstis, sykiu – aplinkos užterštumą. Visgi įpročių keitimas yra nelengvas procesas, todėl tam tikros pastangos reikalingos tiek planuojant esamų bei būsimų aikštelių patogumą vairuotojams, tiek patiems vairuotojams keičiant savo įprastą rutiną“, – reziumavo pašnekovė.
Prioritetas – visų rūšių transporto panaudojimas
Vilniuje, kaip ir daugelyje kitų užsienio sostinių bei miestų, yra skatinamas multimodalumas – ieškoma būdų sudaryti sąlygas judėti lanksčiai, patogiai ir greitai, kad gyventojai ar miesto svečiai galėtų pasirinkti tokį keliavimo mieste būdą, kuris jiems būtų patogiausias ir efektyviausiais.
Transporto rūšių derinimas yra pasaulyje paplitusi praktika, kurią kasdien naudoja vis daugiau darnųjį judumą palaikančių žmonių, derinančių ėjimą su važiavimu viešuoju transportu, automobiliu, dviračiu arba savo kelionėms mieste išbandančių kitus judumo būdus.
Sostinėje siekiama sudaryti sąlygas derinti kuo daugiau keliavimo būdų – tiesiami nauji dviračių ir pėsčiųjų takai, jaunėja sostinės viešasis transportas, vykdoma edukacija apie darniojo judumo naudą. Šiame kontekste labai svarbi tampa ir miesto viešojo transporto bei geležinkelio transporto sinergija. Projektas dėl bendro – traukinių ir miesto autobusų bei troleibusų – bilieto, anot M. Bielinytės, vyksta, tikimasi, kad jis bus įgyvendintas.
Pradžia – įpročių keitimas
Didžiajai pasaulio daliai priimtinas gyvenimas neturint asmeninio automobilio, dalijimasis viena mašina, draudimas privačia transporto priemone patekti į kai kurias miesto teritorijas daugeliui lietuvių vis dar sunkiai suprantamas. „Visų pirma turi pasikelti gyventojų įpročiai ir požiūris į viešąjį transportą“, – konstatuoja Klaipėdos savivaldybės Transporto skyriaus vedėjas Rimantas Mockus.
Klaipėdiečiai – kad ir susidūrę su nemažai skeptikų – taip pat išbandė pasaulyje itin pasiteisinusią „Statyk ir važiuok“ koncepciją, orientuotą į atvykstančius iš periferijos į uostamiestį. Aikštelėje prie miesto ligoninės buvo įrengtos ne tik stovėjimo vietos automobiliams, bet ir dviračių saugyklos – čia galima saugoti savo dvirates transporto priemones, o šiltuoju metų laiku, aikštelėje saugiai palikus automobilį, po miestą keliauti dar labiau tausojant aplinką.
Klaipėdos savivaldybė svarsto, jog aktyviau persėsti į viešąjį transportą, galėtų paskatinti ir brangesnis mokestis už automobilių statymą mieste – kol kas kainos, anot pašnekovo, gerokai atsilieka nuo kitų didmiesčių.
Uostamiestis gali pasigirti ir integruota regionine viešojo transporto sistema. Pavyzdžiui, moksleiviai, naudodamiesi elektronine bilieto sistema gali laisvai keliauti į miestą, tėvams nebetenka dirbti taksistais, sykiu išvengiama spūsčių.
Telšiai priėmė dar kitokį sprendimą – praėjusiais metais leido viešuoju transportu nemokamai naudotis senjorams, neįgaliesiems ir moksleiviams atostogų metu. Rezultatai – džiuginantys: skaičiuojama, jog viešuoju transportu keliaujančiųjų padaugėjo maždaug 20 proc.
