Diegia aplinką tausojančius sprendimus
Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skinulis pramonės teritorijų pritaikymą visuomenės ar gyventojų poreikiams vertina tik teigiamai. Viena vertus, dėl to, jog keičiant tokių teritorijų paskirtį jos išvalomos nuo įvairiausių atliekų bei cheminių medžiagų (dažnu atveju sunkiųjų metalų), neretai kenksmingų žmonėms bei juos supančiai aplinkai.
Antra vertus, tokie konversijos projektai sukuria urbanizuotas teritorijas, kuriose pastatomi ne tik modernūs pastatai, bet ir atsiranda bendram naudojimui skirtų viešųjų erdvių bei žaliųjų zonų – želdynų, miškų.
Kadangi pramonės teritorijos dažniausiai yra miestų teritorijose, jų pritaikymas gyventojams suteikia daugiau galimybių naudotis ekologišku transportu (elektromobiliais, elektriniais paspirtukais ar dviračiais) bei tokiu būdu prisidėti prie mažesnės miesto taršos.
Įprastai investuojama ne tik į aplinkai draugiško transporto, pavyzdžiui, elektromobilių įkrovimo stotelių diegimą – vis dažniau ant modernių visuomeninių ar būsto pastatų įrengiami alternatyvūs energijos šaltiniai, kad ir saulės baterijos. „Tokie modernūs sprendimai tausoja energetinius resursus ir prisideda prie gamtos išsaugojimo. Akivaizdu, kad kuo daugiau aplink mus bus žalumos, tuo daugiau bus absorbuojama CO2 ir turėsime švaresnę aplinką“, – komentavo aplinkosaugininkas.
Lietuvoje yra ne vienas pavyzdys, kuomet buvusių gamyklų teritorijose statomi gyvenamieji namai ar kuriami prekybos centrai. Tokių pavyzdžių apstu ir užsienyje. Pavyzdžiui, neseniai Anglijoje paskelbta, kad miestuose yra pakankamai laisvų apleistų teritorijų, kuriose būtų galima pastatyti daugiau nei 1 mln. naujų namų, iš kurių du trečdaliai galėtų iškilti per penkerius metus. Žalieji Anglijoje ragina Vyriausybę įpareigoti miestų savivaldybes teikti pirmenybę būtent apleistų teritorijų kūrimui, o ne statyti gyvenamuosius namus žaliosiose erdvėse ir tokiu būdu išsaugoti kraštovaizdį.
Prioritetas – kokybiškai sutvarkyta teritorija
Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vedėja Rasa Radienė antrino: Lietuva, kaip ir daugelis Europos bei pasaulio šalių, turi apleistų, užterštų ir dar, deja, nesutvarkytų teritorijų, daugiausia jų – miestuose. Augant Vilniui, Kaunui, Klaipėdai ir kitiems miestams, nekilnojamojo turto plėtotojai ima dairytis į buvusias gamyklas, kitas pramonines zonas. Tokie pokyčiai, anot pašnekovės, teigiami, nes dažniausiai apleisti plotai nelieka užmiršti, o pagal galiojančius reikalavimus užtikrinama, kad prieš statybas ar paskirties keitimą teritorija būtų ištirta ir, jeigu reikia, išvalyta.
Tvarkant užterštas vietas pirmiausia siekiama apsaugoti žmogų, kad aplinka nedarytų žalos jo sveikatai. Patekę ant žemės teršalai, migruoja į jos gelmes, geriamojo vandens šaltinius, patenka į paviršinio vandens telkinius, gali pažeisti ar net sunaikinti jų vandens ekosistemas.
Dirvožemis, požeminis vanduo yra tokie patys riboti ištekliai kaip nafta, anglis ar kitos naudingosios iškasenos. Todėl labai svarbu išsaugoti jų ekologines funkcijas ateities kartoms. „Dėl šios priežasties užterštų, apleistų buvusių pramoninių teritorijų tvarkymas, mano nuomone, yra labai svarbus. Taip mes naudojame tą patį, jau kartą naudotą dirvožemį, neužimdami naujų teritorijų, neeikvodami ir nealindami žemės gelmių išteklių“, – komentavo R. Radienė.
Užterštą teritoriją išvalyti ir pritaikyti gyvenamajai ar komercinei funkcijai įmanoma kone visada, tačiau kai kuriais atvejais išvalymo kaštai būna ypatingai dideli. „Bet kokiu atveju, gamtai tai yra naudinga. Nors anksčiau dar pasitaikydavo taupyti žmonių sveikatos sąskaita panorusių nekilnojamojo turto vystytojų, šiandienjie, manau, yra retenybė, verslininkų požiūris į keičiasi“, – kalbėjo pašnekovė.
Tiriant gamybines teritorijas mažesnė ar didesnė grunto tarša užfiksuojama apie 70 proc. atvejų. Aptiktų teršalų detalesni tyrimai arba įpareigojimas juos pašalinti neretai ilgam sustabdo planuojamus investicinius projektus, tačiau anksčiau ar vėliau ji privalo būti padaryta. Specialistų teigimu, ištirtose pramoninėse teritorijose dominuoja tarša naftos produktais ir sunkiaisiais metalais.
Tvarkant apleistas pramonės teritorijas visų pirma atliekami tyrimai. Pirmieji – preliminarūs tyrimai, kuomet visa teritorija ištiriama tolygiai. Vėliau, jeigu kurioje nors teritorijos dalyje nustatomi taršos šaltiniai, toje vietoje atliekami detalūs tyrimai. Atlikus juos tiksliai nustatomas užterštas plotas ir užteršto grunto (požeminio vandens) tūris. Galiausiai rengiamas teritorijos tvarkymo planas.
Pagal parengtą ir su atitinkamomis institucijomis suderintą tvarkymo planą atliekami užterštos teritorijos tvarkymo darbai. Tvarkymo plane, be viso kito, turi būti numatyta, ir kur bus utilizuojamas užterštas gruntas. Priklausomai nuo to, kokiomis cheminėmis medžiagomis jis užterštas ir kokios tų medžiagų koncentracijos grunte, gruntas gali būti gabenamas į nepavojingų atliekų sąvartyną, pavojingų atliekų saugojimo aikštelę arba išvežamas į užteršto grunto valymo aikšteles. Lietuvoje dažniausiai valomas gruntas, užterštas naftos produktais.
Geri pavyzdžiai – ne vien sostinėje
Buvusi elektros matavimo technikos gamykla„Skaiteks“ Užupyje, kurioje šiuo metu vystomas unikalus projektas – pramoninės zonos konversija į gyvenamosios ir komercinės paskirties teritoriją. Nuostabi Vilnios upės pakrantė istoriniame Vilniaus senamiestyje, daug metų buvusi paslėpta, greitu laiku atsivers miestui ir miestiečiams.
Buvusios „Gražtų“ gamyklos pramoninė teritorija Vilniaus Naujamiestyje jau išvalyta, sutvarkyta ir paversta gyvenamosios paskirties teritorija. Kuro aparatūros gamykla – gyvenamajai ir visuomeninei paskirčiai pritaikyta daugiafunkcė teritorija, tapusi „Loftų miestu“. Vietoje Vilniaus pieno kombinato iškilęs prekybos ir pramogų centras „Panorama“ – tai tik keli pramonės objektų konversijos projektai Lietuvos padangėje.
Pokyčių matyti ir kitose pramoninėse zonose Vilniaus Naujamiestyje, Savanorių prospekte, N. Vilnioje, buvusioje „Audėjo“ gamyklos teritorijoje, išsidėsčiusioje ant Vilnios upės kranto.
Galima paminėti ir buvusią Šiaulių „Elnio“ gamyklą, kur dalis buvusios itin stipriai užterštos teritorijos jau sutvarkyta ir pritaikyta visuomeninei-komercinei veiklai. Kaune, Karaliaus Mindaugo prospekte, esantis industrinis „Pienocentro“ kvartalas, kuriame veikė pieno produktų gamybos įmonė, sėkmingai baigiamas paversti gyvenamuoju rajonu.
Teisinė bazė, priešingai nei prieš kelerius metus, anot R. Radienės, nebėra skylėta. Tokių teritorijų tyrimas ir tvarkymas yra griežtai reglamentuoti. Norint gauti išvadas, patvirtinančias, kad teritorija yra sutvarkyta ir nekelia pavojaus aplinkai ir žmonių sveikatai bei ją galima saugiai naudoti pagal jos paskirtį, reikia nuveikti išties nemažai darbų.
Keliolikos metų darbo rezultatas
Kitoje Užupio pusėje, už Vilnios, itin sparčiai atgimsta Paupio kvartalas. Naujas daugiafunkcinis rajonas nuo 2004-ųjų kuriamas buvusios „Skaiteks“ gamyklos vietoje. Kone didžiausią konversijos projektą sostinėje „Architektūros parką“, kurio ašimi ir tapo Paupio rajonas, rengė šiuo metu vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis, nesyk teigęs, jog šis projektas jam svarbus ir dėl gyventojų, kurie gyvens šiame rajone, ir dėl miestiečių, kurie į naująjį rajoną ateis pabūti ir pasigrožėti.
2013–2014 m. teritorija buvo visiškai išvalyta nuo buvusios pramonės taršos: utilizuoti pramonės taršos pažeisti pastatai, nukastas ir utilizuoti išvežtas užterštas gruntas. „Skaiteks“ gamyklos teritorijoje buvusieji nevertingi pasatai nugriauti, vertingesnieji – palikti arba atstatomi išsaugant gamyklos įvaizdį, sykiu suteikiant jiems naują funkciją.
Architektas Gintaras Čaikauskas su komanda prie Paupio atgimino prisidėjo suprojektavęs vieną iš gyvenamųjų kvartalų ir viešą erdvę – jaukią miesto aikštę, kurioje ateityje virs gyvenimas. Greta tekanti Vilnia, kad ir apleista, visuomet traukė šeimas, dviratininkus ar baidarininkus. Įgyvendinant šį projektą tvarkomos Vilnios vaga, krantinės, formuojami šlaitai, bus sukurti pėsčiųjų, dviračių takai.
G. Čaikausko komandos sukurtame gyvenamąjame kvartale pirmieji pastatų aukštai tradiciškai bus skirti kavinėms, smulkiai prekybai bei kūrybingiems verslams.
Architektas pasakojo, kad pramoninių teritorijų pertvarkymo projektuose dalyvauja jau ne pirmą kartą. Vienas iš pirmųjų privačių užsakymų darbo pradžioje prieš 25 metus buvo būtent gamyklos Vilniuje rekonstrukcija, pritaikant ją moderniai akmens vatos gamybos technologijai.
Vėliau teko rengti „Eltikos“ gamybinės bazės, esančios tarp Kauno, Algirdo ir Mindaugo gatvių, pritaikymo naujoms funkcijoms vizijas bei projektinius pasiūlymus. Ši teritorija žingsnis po žingsnio jau įsilieja į Naujamiesčio urbanistinį audinį.
Dar vienas ryškus pramoninės teritorijos atgaivinimo pavyzdys – sovietmečiu nebaigtos statyti spaustuvės ir „Moskvič“ automobilių aptarnavimo stoties konversija į daugiafunkcį kvartalą Viršuliškių skersgatvyje šalia Vakarinio aplinkkelio. Čia, aukštybiniuose administracinės paskirties pastatuose, įsikūrė daug įmonių, funkcionuoja įvairios paskirties komercinės patalpos, greta kyla nauji gyvenamieji kompleksai.
Tokie projektai, anot G. Čaikausko, tikrai prasmingi – apleistus pramonės pastatus, rajonus prikelia naujam gyvenimui.
