Anot jo, ežero krantai esantys šalia takų, tiltų, kavinių ir barų, pilni atliekų. „Mūsų klubo narys, lipdamas į vandenį nuo kranto, užlipo ant sudaužyto butelio ir susipjaustė nardymo batą“, – teigė susirūpinęs pilietis Ž. Anužis.
Ragina pranešti pareigūnams
Kaip portalui lrytas.lt teigė Aplinkos apsaugos departamento Viešųjų ryšių specialistė Ieva Krikštopaitytė, apie susidariusią situaciją piliečiai gali pranešti aplinkosaugininkams, kurie, savo ruožtu, įpareigos savininką (savivaldybę ar privatų fizinį asmenį) taršą pašalinti.
Tai galima padaryti skambinant skubios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 arba tiesiogiai Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos telefonu 8 (5) 2732995.
„Nors visuomenė keičiasi, jau vien dėl to, kad sąlygos, reikalingos civilizuotai atsikratyti atliekomis, gerokai pasikeitę per pastaruosius tris dešimtmečius: sukurta komunalinių atliekų surinkimo, rūšiavimo, perdirbimo sistema, įsteigtos aikštelės, kuriose žmonės gali palikti buityje susidarančias bioskaidžias, statybines, pavojingas atliekas, baldus, padangas ar nenaudojamą, neveikiančią elektros ar elektroninę įrangą, deja, reikia pripažinti, kad tokių atvejų vis dar pasitaiko“, – tikino I. Krikštopaitytė.
Pakrantes tvarkys dar šiais metais
Pasak Trakų savivaldybės atstovės Sigitos Nemeikaitės, ežerų pakrantės ir dugnas yra nuolatos tvarkomi.
„Tie patys narai dažnai per aplinkos tvarkymo akcijas patys talkina savivaldybei ir bendradarbiauja. Tokių talkų yra buvę ne viena“, – teigė S. Nemeikaitė.
Anot jos, kadangi Trakuose nuolatos yra daugybė turistų, šiukšlinimo atvejų pasitaiko, tačiau kasmet situacija vis gerėja.
„Atliekų mažėja, galbūt dėl to, kad žmonių sąmoningumas didėja. Be to, ten, kur yra didžiausi lankytojų srautai, yra užtikrinta, kad netrūktų šiukšlių dėžių.
Pavyzdžiui, vienais metais per tvarkymosi akciją narai buvo panėrę dugnan ir beveik jokių atliekų neištraukė.
Tuo tarpu prieš penkiolika metų atliekų ežerų dugne buvo gerokai daugiau ir didesnių. Tai buvo įspūdingi radiniai, didelių gabaritų buitinės atliekos. Dabar tokių jau nebėra.
Žinoma, ten, kur yra kioskai, takeliai, tiltas į pilį, ten yra apkuopta. Tačiau gali būti, kad per metus ar dvejus tų atliekų prisikaupė, mat turistų srautai – dideli, tiek pilies lankytojų, tiek plaukiojančių valtimis ar laivais“, – teigė S. Nemeikaitė.
Jos teigimu, artimiausiu metu bus valomos ežerų pakrantės nuo perteklinės menkavertės augmenijos bei atliekų. „Savivaldybė yra pasirašiusi sutartį su UAB „Vandens erdvė“ dėl tvarkymo darbų, kurie bus įgyvendinti dar šiais metais“, – tikino Trakų savivaldybės atstovė.
O valyti iš tiesų bus ką – kaip matyti susirūpinusio naro atsiųstuose kadruose, Galvės ežero dugne apstu įvairiausių atliekų – ne tik plastiko pakuočių, bet ir stiklinės taros, metalo nuolažų, maitinimo elementų ir kitų stambesnių ar smulkesnių atliekų.
Plastikas – grėsmė ir vandens telkiniams, ir sveikatai
Gamtos tyrimų centro Klimato ir vandens tyrimų laboratorija jaunesnioji mokslo darbuotoja dr. Gintarė Slavinskienė teigė, kad plastiko gaminių naudojimas ir netinkamas atliekų šalinimas yra pagrindinės grėsmės vandens, gamtinės aplinkos ir sveikatos saugumui.
„Plastikai gaminami iš naftos produktų, į juos dedama įvairių priemaišų, pavojingų cheminių medžiagų. Plačiai žinomas faktas, jog kiekvienais metais į vandenynus ir jūras patenka apie 8 mln. tonų plastiko atliekų.
Didžioji dalis plastiko atliekų patenka vos iš 10 upių sistemų, esančių Afrikos ir Azijos žemynuose. Atrodo, jog problemos toli? Tačiau plastiko tarša yra opi problema ir kasdienėje žmogaus veikloje“, – teigė mokslininkė.
Pasak G. Slavinskienės, aplinkos teršimą plastiku galima sumažinti keičiant kasdienius įpročius, pavyzdžiui, vietoje plastikinių maišelių, naudoti medžiaginius arba silikoninius, daugkartinius, pagamintus iš aplinkai saugių medžiagų.
Net ir tokius kasdienio patogumo daiktus, kaip plastikinius šiaudelius, butelius ar puodelius keisti į į popierinius, metalinius, bambukinius, stiklinius.
„Svarbu atkreipti dėmesį ir į pakuotę bei rinktis mažiau gamtinei aplinkai pavojingas plastiko rūšis. Plastikai pažymėti 1 (PET), 2 (HDPE), 4 (LDPE) ir 5 (PP) numeriais yra lengviau perdirbami, juose mažiau toksiškų priedų. Plastikai Nr. 3 (PVC), 6 (PS) ir 7 (OTHER) yra patys pavojingiausi, juose yra gausiai naudojami įvairūs priedai, turintys toksinį poveikį žmogui ir gamtai.
Šias plastiko rūšis sunku perdirbti. Patys saugiausi yra bioplastikai, pagaminti iš gamtinių medžiagų“, – patarė G. Slavinskienė.
Rinko šiukšles ir ragino atsisakyti vienkartinių gaminių
Rugpjūčio viduryje Trakų bendruomenė „Pozityvūs Trakai“ iniciavo akciją, siekdami sumažinti vienkartinių plastiko gaminių naudojimą turistų pamėgtame kurorte.
Akcijos „Vienkartinis. Ačiū, ne“ metu iniciatoriai ragino atkreipti dėmesį į vienkartinių plastikinių gaminių naudojimo keliamas problemas.
Trakų miesto gyventojų ir svečių dėmesį traukė bendruomenės „Pozityvūs Trakai“ nariai, kurie surengė teatralizuotą eiseną, kalbino praeivius, dalijo daugkartinio naudojimo maišelius, rinko šiukšles.
„Prašome visuomenės atkreipti dėmesį, kokiomis atliekomis dažniausiais teršiamas miestas bei ežerų pakrantės, ir kaip šią situaciją galime pakeisti kiekvienas iš mūsų – sąmoningai atsisakyti vienkartinių plastikinių indų, šiaudelių, plastikinių maišelių ir pakeisti juos savaime suyrančiais arba dar geriau – daugkartinio naudojimo“, – sakė viena akcijos iniciatorių fotografė Dana Buinickaitė.
Akcijai besiruošdama D.Buinickaitė pati pasiuvo daugiau nei pusantro šimto medžiaginių maišelių, kuriuos akcijos dalyviai išdalijo praeiviams.
Bendruomenė „Pozityvūs Trakai“ elgtis atsakingai ir mažinti plastikinių atliekų kiekį paragino ir vietos verslą – aplankė per dešimt kavinių ir restoranų.
Dauguma verslininkų šią idėją sutiko palankiai, tačiau buvo ir tokių, kurie nesileido į diskusiją ir žadėjo laukti oficialios datos – 2021 m., kai vienkartiniai indai bus uždrausti ES direktyvos
„Tiek bendruomenei, tiek verslui reikia vietos valdžios palaikymo ir iniciatyvų. Trakų rajono savivaldybė pažadėjo ieškoti galimybių per miesto šventes naudoti daugkartinio naudojimo indus arba padėti verslui sukurti depozitinę indų keitimo sistemą. Tad tikimės ir laukiame gerų pokyčių“, – sakė trakietė Akvilė Budreckytė.
Už šiukšlinimą gresia baudos
Kaip portalui lrytas.lt sakė Lietuvos policijos komunikacijos skyriaus vadovas Ramūnas Matonis, už aplinkos teršimą atliekomis taikoma nuobauda pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnį.
„Atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nevykdymas, pavyzdžiui, aplinkos užteršimas mažesniu kaip 100 kubinių decimetrų nepavojingų atliekų kiekiu užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 90 eurų.
Aplinkos užteršimas vieno kubinio metro ir didesniu nepavojingų atliekų kiekiu užtraukia baudą nuo 550 iki 1500 eurų. Aplinkos užteršimas penkių kubinių metrų ir didesniu pavojingų atliekų kiekiu užtraukia baudą nuo 3000 iki 4300 eurų“, – teigė Lietuvos policijos atstovas.
