Be nuorūkų, rasta stiklo šukių, kramtomosios gumos, saldainių popierėlių, vienkartinių puodelių, balionų, tekstilės, maisto pakuočių likučių.
Socialinę akciją „Nematomos Baltijos smiltelės“ sumanė ne klaipėdiečiai, o kauniečiai ir vilniečiai.
Jie aptvėrė šimto kvadratinių metrų ploto teritoriją ir persijojo smėlį – maždaug 10 centimetrų storio viršutinį sluoksnį. Susidarė apie 10 tonų smėlio.
„Visas 443 šiukšles surūšiavome pagal kilmę ir supylėme į žmogaus formos manekeną.
Viename kvadratiniame metre radome po keturias šiukšles, dvi iš jų – nuorūkos.
Daugiau šiukšlių aptikome arčiau kopų, tačiau negalėtume sakyti, kad čia labiau teršiama – gal bangos artimesnius plotus jau nuskalavo“, – sakė akcijos organizatorius Giedrius Bučas.
Pora nuorūkų – gal ir nedaug, bet, G.Bučo teigimu, viena nuorūka užteršia vieną kubinį metrą vandens, o tai – didelė žala.
Pajūryje vaikštinėjančių klaipėdiečių ši akcija nesudomino. Paklausę, kas čia vyksta, jie traukdavo ieškoti gintarų.
Gamtos mylėtojai bandys ieškoti būdų, kad nuorūkų ir kitų šiukšlių paplūdimiuose mažėtų.
„Rezultatus apibendrinsime ir viską perduosime Klaipėdos savivaldybei, Aplinkos ministerijai. Reikia ką nors daryti, ketiname kalbėtis su rūkalų gamintojais ir importuotojais. Žmones reikia šviesti“, – sakė G.Bučas.
Panašus eksperimentas buvo atliktas ir Kauno apylinkėse. Ir čia rastas panašus kiekis panašių šiukšlių.
O Palangos savivaldybės vadovai nepanoro, kad entuziastai sijotų kurorto paplūdimių smėlį.
Šiemet palangiškiai įsigijo savaeigę smėlio valymo mašiną „Beach Tech Marina“ – tokios modernios technikos kol kas nėra nei Latvijoje, nei Estijoje.
Ji kainavo maždaug 140 tūkst. eurų.
Vis dėlto trumpai pasikapstę smėlyje šalia Palangos tilto gamtos mylėtojai rado ne ką mažiau šiukšlių negu Klaipėdoje.