„Kietųjų dalelių perteklių turime ne tik Alytuje, ne tik dėl Alytaus gaisro ir, deja, tai nėra laikina problema“, – teigė ekonomistas N. Mačiulis prie antradienį socialinėje erdvėje pasidalintos vaizdo medžiagos.
Jo pateiktame žemėlapyje matyti, kad kietųjų dalelių lygis ore skirtingose Lietuvos, Baltijos ir Skandinavijos šalių vietose žymimas skaitmenimis nuo 3 iki maždaug 84. Šie skaitmenys pažymėti ir spalvomis nuo žalios iki rudai oranžinės.
Užterštumas padidėjęs tik kai kur
Remiantis N. Mačiulio pateiktais realaus oro užterštumo pasaulyje matavimo svetainės waqi.info duomenimis (World's Air Pollution: Real-time Air Quality Index), minėtų skaitmenų ir spalvų reikšmės atspindi kokybės parametrus nuo gero oro iki vidutinio užterštumo, tačiau pavojingos sveikatai ribos nepasiekia. Minėtame puslapyje pavojinga sveikatai – apie 100 ir daugiau.
„Kietosios dalelės yra ir dulkės, ir suodžiai, ir kiti junginiai, negalima tik pagal šį, vieną kriterijų daryti išvadas“, – viešojoje erdvėje teigė buvęs Aplinkos ministras Kęstutis Navickas.
Remiantis Aplinkos apsaugos departamento oro kokybės matavimų realiu laiku rezultatais (apie 12:00), labai žemas oro užterštumas fiksuojamas Aukštaitijos, Žemaitijos ir Dzūkijos matavimų stotyse, žemas fiksuojamas Kėdainiuose, Jonavoje, Klaipėdos centre, Mažeikiuose, Šiauliuose, Naujojoje Akmenėje, Vilniaus Lazdynuose.
Vidutinis oro užterštumas kietosiomis dalelėmis fiksuojamas Kaune (Noreikiškėse), Klaipėdoje (Šilutės pl.), Panevėžio centre, Vilniuje (Savanorių pr. ir Senamiestyje).
Didelė oro tarša kietosiomis dalelėmis fiksuojama Vilniuje, Žirmūnuose bei Kaune, Petrašiūnuose.
Kaip pranešė naujienų agentūra ELTA, Kauno miesto savivaldybė ragina gyventojus atkreipti dėmesį į tai, kad kietųjų dalelių vidutinė 24 val. koncentracijos viršijimo tikimybė išliks padidėjusi ir Kaune.
Pasak savivaldybės pranešimo, kietųjų dalelių koncentracija aplinkos ore padidėjo spalio 19, 20 ir 21 dienomis, ir Kaune, Petrašiūnuose, vidutinė paros kietųjų dalelių koncentracija viršijo ribinę vertę. Oro užterštumo padidėjimui daugiausia įtakos galėjo turėti transportas bei tarša, kartu su pietų pernaša, atkeliavusi iš tolimesnių regionų.
Aplinkos apsaugos agentūros pateikiamus realius oro užterštumo duomenis galite stebėti čia: gamta.lt
Primename, kad kietosios dalelės – tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairūs komponentai – rūgštys, sulfatai, nitratai, organiniai junginiai, metalai, dirvožemio dalelės, dulkės, suodžiai ir kt. Kuo dalelės smulkesnės, tuo giliau jos gali prasiskverbti į žmogaus organizmą ir tuo didesnį neigiamą poveikį turėti sveikatai. Pačios smulkiausios dalelės gali kauptis plaučių audiniuose ir sukelti rimtus ne tik kvėpavimo organų, bet ir širdies bei kraujagyslių funkcijos sutrikimus.
Į žmogaus organizmą kietosios dalelės patenka kvėpuojant. Kietųjų dalelių poveikis organizmui priklauso nuo jų frakcijos dydžio, fizikinių ir cheminių savybių bei koncentracijos. Stambesnės daleles sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose, todėl didelio pavojaus sveikatai jos nekelia.
KD10 (kietosios dalelės iki 10 mikronų aerodinaminio skersmens) dalelės gali nusėsti bronchuose ir plaučiuose, sukeldamos kosulį ir čiaudulį. Tuo tarpu mažesnės nei 2,5 mikronų aerodinaminio skersmens KD2,5 dalelės, patenkančios į plaučius ar kraujotakos sistemą, gali kauptis plaučių audiniuose ir sukelti rimtus ne tik kvėpavimo organų, bet ir širdies bei kraujagyslių funkcijos sutrikimus, skatinti astmos paūmėjimą, alergiją.
