Žurnalistės Daivos Žeimytės-Bilienės ir K.Mažeikos pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“.
– Pradėkime nuo Alytaus. Paaiškinkite, kaip taip gali būti: Alytaus meras teikia vienokią informaciją, ministerija ir jūs teikiate kitokią? Turiu omenyje gaisravietėje susikaupusio vandens užterštumą.
– Pirmiausia turbūt reikia pasakyti faktą, kad mūsų duomenys yra akredituotos laboratorijos, kuri ir pačią mėginių ėmimo metodiką turi ir ėmė iš tos vietos, kur tas vanduo susikaupęs. Tie duomenys, kuriuos turi savivaldybė, buvo paimti visiškai ne iš vandens po gaisraviete iš rezervuaro, tačiau iš tarpinių šulinių, kur buvo paimta praktiškai nuosėdos, kurios yra susikaupusios tarpiniuose šuliniuose. Juolab, ta pati teritorija yra užteršta jau 2004 m., geologijos tarnybos atliktais tyrimų duomenis, kai kurie angliavandenilių junginiai viršija apie 80 kartų.
Ta istorinė tarša, kuri ten buvo iki šiol, turbūt niekur nedingusi. Vykęs paskutinis Ekstremalių situacijų komisijos posėdis savivaldybėje bei sukviesti chemikai, specialistai, kurie ir vertino išsiskyrusius duomenis – turbūt daugiausia ginčų, kiek man teko girdėti, vyko dėl pačios metodikos, mėginių paėmimo. Niekas nekvestionuoja duomenų. Mūsų laboratorijos paklausiau, kokia metodika buvo vadovaujamasi, tai buvo imtas mėginys iš vandens paviršiaus, taip pat viduriniame sluoksnyje ir apatiniame.
– O savivaldybės kaip?
– O savivaldybės buvo paimta net ne iš rezervuaro, talpos po gaisraviete. Buvo paimta iš tarpinių šulinėlių, kur vanduo tik pratekėjo kažkada gaisro metu.
– Jūs tuomet kvestionuojate savivaldybės tyrimų duomenis?
– Aš nekvestionuoju, bet turime pripažinti, kad laboratorija, kurioje buvo atlikti tyrimai, nebuvo akredituota. Tie duomenys, jeigu juos apskųstų pats savininkas, jeigu vadovaujantis tais duomenimis būtų taikomi valymo metodai, kurie kainuotų kelis milijonus eurų – turbūt jis galėtų apskųsti ir turbūt laimėtų teismą.
– Tai čia buvo savivaldybės saviveikla?
– Turbūt tai nėra blogai, bet jeigu tai sukėlė abejonių, tai ką mes ir sakome. Dabar yra imami tarpiniai matavimai, dar kartą bus įvertinta, kad vanduo po perpumpavimo į saugų rezervuarą, yra paimti papildomi mėginiai ir jie bus ištirti, kad visiems būtų atsakyta į klausimus.
– Ministre, kaip dabar visa tai atrodo viešoje erdvėje – meras sako, kad mūsų duomenys teisingi, jūs abejojate. Kodėl jūs nesusitariate tarpusavyje, kad viena laboratorija daro tyrimus, o ne dvi skirtingos?
– Lietuvoje yra Aplinkos apsaugos agentūra, kuri turi savo akredituotą laboratoriją, specialistus, kurie specializuojasi tyrimuose, tai tarptautiniai tyrimai ir metodai, kuriais jie atliekami. Alytaus savivaldybė užsisakė ar jiems į pagalbą atėjo mokslininkai, laboratorija, kuri yra moksliniams tikslams, jie pasiėmė mėginius, kuriuos ištyrė. Turiu pripažinti, laboratorija nėra akredituota, bet duomenis perdavė į savivaldybę, savivaldybė paviešino kaip galutinius ir neapskundžiamus, kad visas vanduo yra toks.
Todėl buvo priimti sprendimai dar kartą papildomai ištirti. Bet sukelta tam tikra panika dėl tos situacijos jaučiama. Tris kartus daugiau vandens yra išleista į Nemuną gaisro metu, kiek dabar yra dar sukaupta. Jeigu tas visas vanduo būtų toks užterštas, kaip skelbia duomenys, kuriuos turi savivaldybė, šiandien turbūt Nemune turėtume didžiules pasekmes, kalbant apie žuvis ir kitą gyvūniją. Turbūt ne tik Nemune, bet ir visose Kauno mariose.
– Matau dar vieną momentą šioje situacijoje – ministerija nepasitikima. Savivaldybė nepasitiki ministerija, Aplinkos agentūra ir savo ruožtu imasi iniciatyvų, pasamdo mokslininkus ir daro savo tyrimus.
– Tai jų yra teisė pasitikėti ar nepasitikėti. Ekstremali situacija yra savivaldybėje ir jie turbūt kartais elgiasi taip pat ne pagal nuostatas ar sprendžia problemas savaip, kaip jiems atrodo. Galbūt į pagalbą ateina konsultantai, kurie pataria, kur būtų galima atlikti kokius tyrimus. Tačiau turime pripažinti, kad specialistus paskiria operacijų vadovais, atsakingais už ekstremalias situacijas pati savivaldybė. Jie pasiskyrė vienu metu asmenį Aplinkos apsaugos departamento, kurį po to patys ir nušalino, matydami visuomenės pasipriešinimą ir susipriešinimą, kad tas asmuo galimai turėjo pakankamai artimų ryšių su įmonės savininku.
Ekstremalią situaciją yra paskelbusi tiek Alytaus miesto, tiek rajono savivaldybė ir jų priimami sprendimai bei po to pateikiamos sąskaitos bus vertinamos ir apmokamos iš Vyriausybės rezervo, o imperatyviai bus išieškoma iš savininko, kuris taip pat turės teisę gintis. Mums svarbu, kad laboratorijos atžvilgiu duomenys ir tyrimai būtų patikimi ir kad žmogus ar įmonė, kuri sukėlė gaisrą, neturėtų galimybės išsisukti ir kvestionuoti patirtų išlaidų, nes jos nuguls tiesiog mokesčių mokėtojams.
– Užsiminėte apie padangų perdirbimo įmonės savininką. Kaip jums apskritai sekasi su juo bendrauti?
– Aš nesu jo matęs gyvo, matęs tik viešoje erdvėje. Nors pačio gaisro metu turbūt gal tik 2 dienas nebuvau įvykio vietoje, nes mums buvo labai svarbu fiksuoti taršą, tarėmės, kaip galime padėti.
Tas paskutinis savininko pareiškimas, kad nuimkite apribojimus veiklai, areštą nuo sąskaitų, turbūt yra noras dar kažkaip pabandyti kažkiek pinigų įsisavinti, išsigryninti – čia mano asmeninė nuomonė. Bet manau, kad kol yra ekstremali situacija ir kol nėra baigtas tyrimas, kurį pradėjo prokuratūra, tol savininkui kažkokių asmeninių veiksmų ar indėlio tikrai neturėtų būti leidžiama daryti.
