Anot jų, dabartinė aplinkosaugos sistema Lietuvoje yra nepakankamai veiksni, nepakankamai suinteresuota skubiais ir būtinais pokyčiais, nepakankamai griežta – bedantė.
„Vyriausybė tvirtina Valstybinio Klaipėdos jūrų uosto bendrąjį planą, nepaisant to, jog LR teritorijos bendrojo plano strateginio pasekmių vertinimo aplinkai ataskaitoje teigiama, kad giliavandenio uosto įrengimas turės reikšmingą bei neigiamą poveikį aplinkai.
Yra galimi, net pateisinami kirtimai Punios Šile, Šimonių, Labanoro giriose bei kitose saugomose teritorijose, vertingose miško buveinėse. Vykdant miesto tvarkymo projektus norima kirsti brandžius medžius, to tinkamai nesuderinus su visuomene.
Antakalniečiai sugebėjo išsaugoti Sapiegų parko medžius, bet, deja, to nepavyko padaryti Šiaulių bendruomenei, bandant išsaugoti alėjos liepas. Aplinkos ministras, nesigilindamas į tai, ką pasirašo, atriša rankas papramogauti ir įdomiau praleisti laisvalaikį norintiems medžiotojams.
Šiuo ir kitais savo sprendimais jis parodė, jog atstovauja ne aplinkosauginius, o ūkinius interesus, kaip ir visa ministerija. Lietuva pagal aplinkos apsaugai skiriamą finansavimą Europos Sąjungoje užima vos 26 vietą. Visa tai rodo, kad bedantė aplinkosaugos sistema yra nepakankamai veiksminga, ir apskritai ji labiau primena aplinkos darkymo sistemą, o ne nuoseklius veiksmus, siekiant išsaugoti gamtą ir bioįvairovę – aplinką.
Nevyriausybinės organizacijos, iš tikrųjų dirbančios gamtos apsaugos labui, ne kartą teikė siūlymus aplinkosaugos sistemai gerinti, tačiau jų nėra išklausoma, nors į jų nuomonę turėtų būti labiau atsižvelgiama. Mes, gamtą puoselėjantys aktyvistai, norime tvirtos ir teisingos jos apsaugos, bei tikime, jog aplinkosauginių organizacijų išklausymas ir jų argumentuotos pozicijos gerbimas gali padėti tai pasiekti“, – toliau rašoma pranešime.
Protestuotojai, išreikšdami šią savo poziciją, penktadienį 12:45 rinkosi prie Aplinkos ministerijos Vilniuje,.
