Savo aplinkai, sveikatai ir planetos ateičiai neabejingi žmonės pernai leidosi į 100 kilometrų žygį Kauno ir Kauno rajono paribiu. Šešias dienas jie rinko šiukšles, jas rūšiavo ir pagal tai sudarė vartojimo dėlionę.
Žygio organizatorius socialinės iniciatyvos „Kūrybos kampas 360°“, jau penktus metus besirūpinančios švaresnės ir sveikesnės aplinkos kūrimu ir saugojimu, įkūrėjas kaunietis Giedrius Bučas tikino, kad šįmet komanda „Už švarią Lietuvą“ rengiasi gerokai didesniam iššūkiui.
Daugiau nei per 2 mėnesius švarintojai sieks iš šiukšlių išvaduoti kone visą šalį.
– Jūsų inicijuojamos švarinimo akcijos vyksta jau ne vienus metus. Kaip apskritai kilo mintis jas rengti?“ – „Laikinoji sostinė“ paklausė G.Bučo.
– Niekaip negaliu priprasti prie aplink besimėtančių šiukšlių. Gyvenu Panemunėje, kasdien vedžioju šunį ir kaskart matau besimėtančias šiukšles. Todėl vis stoju, kad pakelčiau tai, kas mėtosi. Renku išmestus daiktus, paliktus dūlėti lietuje, saulėje, blaškomus vėjo, pasmerktus būti atrastus po metų, kitų, po dešimtmečių. Šiukšlės ne tik rėžia akį, nervina ar skaudina, kad mėtosi bet kur. Jų daroma žala kur kas didesnė nei estetikos griovimas.
Pernai surengtas žygis po Kauno miestą ir rajoną leido šią vietą padaryti švaresnę ir atskleidė žmonių vartojimo įpročius. Dabar siekiame aprėpti didesnę teritoriją.
Žygį pradėsime rugpjūčio 15-ąją Palangoje ir keliausime palei Lietuvos sieną. Kelionę planuojame baigti renginiu Kaune spalio 31-ąją. Šio žygio metu ruošiamės auginti tam tikrą instaliaciją iš rastų šiukšlių: cigarečių pakelių, įvairių maisto pakuočių.
– Kaip toks ekologinis žygis vyksta? Kas planuoja jame dalyvauti?
– Planuojame rinkti maisto pakuočių ir transporto priemonių dalių atliekas, kurių mėtosi daugiausia.
Jeigu aptiksime didelių gabaritų atliekų, tokių kaip seni baldai, buitinė technika, padangos arba po statybų likusio laužo, registruosime vietą ir pranešime aplinkosaugininkams.
Žygyje dalyvaus mūsų aplinkai neabejingi žmonės, siekiantys pokyčių, atsakingi ir kūrybingi. Aišku, visi jie yra savanoriai.
– Jūsų tikslas – ne tik švarinti aplinką, bet ir mažinti vartojimą. Kokių dar tikslų keliate?
– Šiukšlės – viena vartojimo pasekmių, todėl keliaudami rinksime pakeliui besimėtančias šiukšles į maišus, vėliau jas suskirstysime, atliksime mūsų vartojimo dėlionę, kartu pasvarstysime, kaip atliekos teršia mūsų aplinką ne tik vizualiai, kokią įtaką daro mūsų pačių ir gyvūnijos bei augalijos sveikatai.
Bandysime nustatyti ir tai, ką šiandien žmonės dažniausiai vartoja ir kodėl išmeta. Bandysime paskatinti diskusijas, kokią žalą mūsų sveikatai ir aplinkai tai daro, galų gale kokį mūsų paliktą kultūrinį sluoksnį ras ateities archeologai.
Žygio dalyviai tikisi, kad būsimasis vartotojo profilis padės atsakyti į kai kuriuos klausimus apie klimato kaitą ir rasti sprendimus visuomenei, savivaldybėms, gamintojams, kaip turėtume gyventi, kad paliktume švaresnę planetą ateities kartoms.
– Kokias išvadas padarėte iš ankstesnių švaros akcijų? Kokie žmonių įpročiai išryškėjo?
– Nuorūkos – dažniausiai pasitaikanti šiukšlė. Pernai pradėjome žygį nuo S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo Marvos slėnio ir Akademijos link ir per dvi valandas surinkome 8 tūkst. nuorūkų. Tąkart buvo 19 žmonių, nuėjome 5 kilometrus.
Žmonės turbūt nemano, kad numesdami nuorūką šiukšlina. O juk viena nuorūka užteršia vieną kubinį metrą vandens. Anksčiau rūkančių žmonių automobiliuose buvo galima dažnai pamatyti pilną peleninę. Dabar jos – tuščios, švarios. Matyt, nuorūkas meta per automobilio langą.
Aš dažnai, pamatęs nuorūką metantį žmogų, paklausiu, kodėl jis tai daro. Atsakymas beveik visada būna toks pat: juk tai tik popierius. Tačiau žmonės turbūt nežino, kad tai ne vien popierius, nuorūkoje yra daugybė cheminių medžiagų, kurios patekusios yra aplinką kelia pavojų.
Iš viso per pernykštį žygį surinkome 11,5 tūkst. vienetų šiukšlių, jų svoris – 270 kilogramų. Tiesa, šį skaičių pateikėme be nuorūkų, kurių vėliau neskaičiavome. Su jomis jis būtų keliasdešimt kartų didesnis.
Įdomu tai, kad beveik pusę šiukšlių sudarė maisto pakuotės – plastikinės, popierinės, kombinuotos. Kai kurios šiukšlės rastos išmestos labai seniai. Pavyzdžiui, radau samanomis apžėlusią tuščią bulvių traškučių pakuotę, ant kurios buvo matyti galiojimo data – 2000 metai.
– Vadinasi, žygio metu jūs tampate tarsi ateities archeologais?
– Galima sakyti ir taip. Iš ko sužinome, kaip gyveno žmonės prieš šimtus metų, kol dar nebuvo rašto? Iš archeologinių radinių. Ką randa archeologai žemės sluoksniuose dabar? Monetas, keramikos šukes, papuošalus, įrankių detales. Iš to atseka, kokioje vietoje kas gyveno, kokia buvo žmonių kultūra, kur turtuoliai, kur amatininkai ar varguoliai, kokie buvo jų vartojimo įpročiai.
Kadangi kasdien renku savo kelyje besimėtančias šiukšles, galiu tiksliai pasakyti, kur lankosi asocialūs asmenys, kur šeimos, jaunimas, sportininkai, narkomanai.
Mums buvo įdomu, kad Kaune ir pakaunėje radome daugybę išmestų cigarečių pakelių. Jie sudarė 8 proc. visų rastų šiukšlių. Trečdalis šių pakelių buvo kontrabandinių cigarečių. Smalsu, ką rasime būsimojo žygio metu švarindami teritorijas Lietuvos pasieniuose su Rusija, Baltarusija.
Daugiau apie žygį galite sužinoti renginio feisbuko paskyroje „Už švarią Lietuvą“
