Reikalavo žaboti taršią įmonę
Per Žolinę protestuotojai prie skandalingai išgarsėjusios įmonės „Grigeo Klaipėda“ juostomis aptvėrė veją, kurioje vyko veiksmas – pasisakė nuo smarvės kenčiantys žmonės, buvo renkami parašai peticijai, kad būtų nustatyti konkretūs terminus, kada įmonės įdiegs oro taršą ir kvapus naikinančius įrenginius.
Protestuotojai reikalavo iki šiol sovietmečio technologijomis dirbančiai, keliolika metų nevalytas nuotekas slaptai leidusiai į Kuršių marias įmonei neišduoti gamybai būtino Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimo.
Tokiai nuomonei prieš kelias dienas oficialiai pritarė ir Klaipėdos miesto savivaldybė.
„Ikiteisminį tyrimą dėl „Grigeo Klaipėda“ veiklos atliekantys prokurorai pripažino, jog kartono gamintojai nuotekas su kenksmingomis atliekomis nelegaliai transportavo 14 kilometrų ilgio vamzdynu per visą miestą į Dumpių vandenvalos įmonę, ten tik imituodavo valymo procesą, o paskui viską išleisdavo į Kuršių marias.
„Tik dėlto žmonės daugelį metų kentėjo nuo nepakeliamos smarvės, kurį pasiekdavo ir miesto centrą“, – šurmuliavo valdžios sankcionuoto mitingo dalyviai.
Premjero prašo įvesti tvarką
„Grigeo Klaipėda“ prisijungė prie miesto magistralinių nuotekų tinklų, nes jos pirminio valymo įrenginiai areštuoti. Pagal laikinąją sutartį visas gamintojų nuotekas, kuriose kenksmingų cheminių medžiagų kiekis nevišija leistinų normų, šiuo metu priima"Klaipėdos vandens" valykla Dumpiuose.
Žadama modernizuoti gamybos ir nuotekų valymo technologijas, nutiesti į Dumpių valyklą naują kolektorių, tačiau tačiau protestuotojai vadovų kalbomis netiki - prašo naikinti kol kas dar galiojantį TIPK leidimą, nes "Grigeo Klaipėda", pasak jų, ignoruoja aplinkosaugos reikalavimus.
Mitingo dalyviai vėl kreipsis į aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką, kad šis užtikrintų tvarką, imtųsi įstatymų numatytų privalomų sankcijų dėl tolimesnės miesto aplinką ir vandenis teršiančios „Grigeo Klaipėda“ veiklos.
Klaipėdiečių pasirašytą peticiją gaus ir premjeras Saulius Skvernelis. Klaipėdiečiai jo prašo imtis griežtesnių poveikio priemonių dėl pavaldžių ministerijų vadovų neveikimo, galimos nusikalstamos veiklos ir net korupcijos.
„Prašome pareikalauti iš jums pavaldžių institucijų maksimalių pastangų atliekant tyrimą dėl šios ir kitų „Grigeo“ įmonių grupės veiklos. Gelbėkite Klaipėdą nuo ciniško ir socialiai neatsakingo verslo. Padėkite mums išsaugoti savo vaikų ir ateities kartų sveikatą“, – rašoma kreipimesi į S. Svernelį ir kitus aukščiausius šalies vadovus.
„Grigeo Klaipėda“ vadų nesulaukė
Ne vienerius metus su smarve kovojantys klaipėdiečiai tikisi pagalbos ir iš Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos. Jis gimė ir augo Klaipėdoje, kai čia veikė „Grigeo Klaipėda“ pirmtakas – lygiai taip pat Kuršių marias nuodijęs Kartono ir celiuliozės fabrikas.
Mitingo organizatoriai kvietė atvykti į mitingą „Grigeo Klaipėda“ valdybos narius, atsakyti į klausimus, pasiaiškinti dėl miestą kankinančios smarvės, Kuršmarių taršos, tačiau tik generalinis direktorius Tomas Eikinas atsakė, kad čia nepasirodys.
Bendrovės „Grigeo“ prezidentas Gintautas Pangonis, kuriam teisėsaugininkai pareiškė įtarimus dėl sąmoningo Kuršių marių teršimo nevalytomis nuotekomis, net nesiteikė atsakyti ar atvyks į mitingą jo valdomos įmonės „Grigeo Klaipėda“ pašonėje.
„Mes norėjome išgirsti milijonieriaus G. Pangonio paaiškinimus, tikėjomės, kad jam užteks ryžto ir drąsos pažvelgti žmonėms į akis, pasakyti konkretų terminą, kada jie galės atsidaryti savo namų langus nebijodami smarvės“, – kalbėjo mitingo organizatoriai.
Vėl tos pačios prakalbos ir vizijos
Akcijos išvakarėse susijaudinęs T. Ekinas klaipėdiečius pakvietė susitikimą, kuriame papasakojo apie naujas smarvės slopinimo priemones, planus, tačiau dalyviai sakė, jog tai buvo pilstymas iš tuščio į kiaurą – negrabi savireklamos ir viešųjų ryšių akcija.
„Grigeo Klaipėda“ vadovybės formalios pastangos užmegzti šiokį tokį socialinį dialogą su nemalonių kvapų iškankintais uostamiesčio mikrorajonų gyventojais, protestuotojų nesužavėjo, o nuvylė dar labiau.
„Prieš tai jie pareikalavo užpildyti anketas dėl leidimų įžengti į įmonę, o paskui pusvalandį laukėme eilėje prie vartų, kol darbuotojai patikrino visų svečių duomenis ir įsileido vidun“, – pasakojo žmonės, patekę į „Grigeo Klaipėda“ valdas jūrų uoste.
„Jokių sprendimų nepriimta – jie parodė skaidres, vėl išgirdome, kad įmonė ruošiasi tvarkytis. Pernai žadėjo tą patį, anksčiau – irgi tos pačios kalbos ir vizualizacijos. Situacija nesikeičia, mes norime konkrečių veiksmų, o ne pažadų“,- piktinosi viena protesto akcijos organizatorių, Marių bendruomenės vadovė Ligita Girskienė.
Paskelbė mero V. Grubliausko paiešką
Protestuotojai vejoje įrengė stendus su, jų nuomone, pagrindinių miesto teršėjų – „Grigeo Klaipėda“ vadovų – atvaizdais. Gėdos lentoje atsidūrė ir Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, nepastebėjęs, kad ši įmonė, pasinaudodama miesto vandens valymo įrenginių sistema, daug metų nelegaliai leido į marias nevalytas nuotekas.
L. Girskienė patikino, jog į mitingą kviestas ir V. Grubliauskas, tačiau jis nepasirodė: „Niekas nežino, kur jis pradingo. Paskelbėme mero paiešką, nes visai jo negirdime ir nematome. Klaipėdiečiai palikti vieni kovoti su smarve ir kitomis problemomis“.
Akcijos dalyviai stebėjosi prie „Grigeo Klaipėdos“ vartų neišvydę miesto tarybos narių. Juos atstovavo tik buvęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus, per savivaldos rinkimus kovojęs su V. Grubliausku dėl mero posto.
„Kai dar dirbau jūrų uosto direkcijoje, „Grigeo“ vadovai patys prisipažino, jog vieta šalia apgyvendintos miesto teritorijos – nėra tinkamiausia kartono gamybai, svarstytos galimybės iškelti šią įmonę iš uosto“, – prisiminimais dalijosi A. Vaitkus.
Diagnozė – ekologinis genocidas
Asociacijos „Žalia banga“ vadovė Dalia Žukienė prisiminė sovietmetį, kai beveik toje pačioje vietoje įvyko pirmasis Klaipėdoje ekologinis mitingas: „Žaliųjų organizacijos tada dar tik kūrėsi, bet jau tada žmonės suvažiavo iš visos Lietuvos stabdyti Kuršių marių taršos celiuliozės gamybos nuotekomis“.
Už švarią aplinką daug metų kovojanti D. Žukienė prisipažino nesitikėjusi, kad Lietuvai atgavus nepriklausomybę, žmonės su vėliavomis ir plakatais vėl stovės prie tos pačio, tik kitaip pavadinto ekologinio monstro, rakins prie gėdos stulpo naujus, gal net dar įžūlesnius teršėjus ir jų lobistus aukščiausiuose valdžios sluoksniuose.
„Pagal galiojančius teisės aktus it aplinkosaugos reglamentus tokia įmonė Lietuvoje negali veikti, bet veikia. Šaukimės Europos Sąjungos pagalbos, kovokime, kad būtų sustabdytas šis grobuoniškas ekologinio genocido aktas prieš Kuršių marias, Baltijos jūrą, kuri yra brangi mums visiems“, – nenuleisti rankų ragino D. Žukienė.
Gamintojai išvadinti žudikais
Vienintelei mitinge dalyvavusiai Seimo narei Virginijai Vingrienei atrodo, kad po nuotekų skandalo „Grigeo Klaipėda“ įvaizdis sugadintas nepataisomai: „Sunku patikėti, kad ši įmonė nori, gali ir yra rimtai nusiteikusi investuoti į aplinkai draugiškas, netaršias technologijas. Nepersitvarkančios įmonės turi atverti kelius kitokioms, kurios ekologinius iššūkius sugeba paversti ekonomikos varikliu“.
Per akciją nuskambėjo ir griežtesnė leksika – kai kurie oratoriai Klaipėdos gyvenamuosius mikrorajonus nuodijančius gamintojus išvadino miesto „ekologiniais žudikais“, su kuriais tiesiog neverta derėtis, leistis į kalbas. Pasak jų, pati geriausia išeitis atsikratyti teršėjai – nedelsiant vyti juos iš miesto.
„Baisu, kad niekas iki šiol nepasikeitė. Apgailėtina, kad turime rinktis, kovoti už tai, ką privalo daryti į gyventojų nuomonę įsiklausiusios, mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomos valstybės institucijoms“, – sielojosi mitingo dalyvė klaipėdietė Irena Dargužienė.
Investicijos mokslui – tik blefas?
Uostamiesčio bendruomenių atstovai skeptiškai vertino G. Pangonio paviešintą pusės milijono eurų investiciją taršos tyrimams, kurią teisėsaugininkų pričiupta „Grigeo“ įmonių grupė neseniai skyrė Klaipėdos universiteto mokslininkams.
Anot jų, tai tik akių dūmimas, noras kuo greičiai užglaistyti konfliktą su visuomene, išvengti baudžiamosios atsakomybės, žalai adekvačių civilinių ieškinių.
Ikiteisminio tyrimo prokurorai „Grigeo Klaipėda“ padarytą žalą aplinkai leidžiant į Kuršių marias nevalyto vandens nuotekas preliminariai įvertino 1,5-3 milijono eurų.
Įmonei gresia 5 mln. eurų, o gal ir didesnė bauda, kai bus nustatytas tikslus nelegaliai išleistų nevalytų nuotekų kiekis. Tiesioginiams kaltininkams už tokias veikas numatytos ir laisvės atėmimo bausmės.
Mitingo dalyviai vienu balsu tvirtino esą pasiryžę eiti iki galo tam, kad visi klaipėdiečiai galėtų kvėpuoti grynu oru. Juos garso signalais sveikino Minijos gatve važiuojančių automobilių vairuotojai.
