Deja, COVID-19 pandemijos metu kas mėnesį visame pasaulyje yra sunaudojama apie 200 milijardų veido kaukių ir pirštinių, kurių dauguma galiausiai atsiduria sąvartynuose ir jūrose.
Sumažinti plastiko kiekį gamtoje galėtų padėti vienas paprastas įprotis – dėvėti natūralius drabužius vietoje sintetinių, bet ar tai tikrai geriau ir kokią įtaką aplinkai daro mūsų rūbai?
Maždaug du trečdaliai visų tekstilės gaminių yra sintetiniai, iš naftos produktų pagaminti polimerai, tokie kaip poliesteris, poliamidas ir akrilas. Dėl savo cheminės sudėties sintetiniai drabužiai biologiškai nesuyra, o tik per ilgą laiką suskyla į plastikinius mikropluoštus (<5 mm audinių atplaišas), kurie patenka į mūsų maistą, vandenį ir net orą.
Tam, kad būtų pakenkta aplinkai, sintetinių drabužių net nereikia išmesti. Vien juos skalbiant į nuotekas patenka daugybė mikroplastiko. Europos Komisijos teigimu, vieno skalbimo metu gali išsiskirti net 700 000 plastiko pluošto mikrodalelių. Jos aptinkamos visuose Žemės rutulio regionuose.
Kasmet vien į jūras patenka apie 0,19 mln. tonų mikropluoštų, susidarančių dėl sintetinių drabužių gamybos, dėvėjimo ir ypač dėl skalbimo. Nors laikoma, kad mikroplastikas nekelia reikšmingos žalos žmogui, jis yra potenciali grėsmė vandens gyvūnams.
Mikroplastiko randama ne tik jūrose, bet ir geriamajame vandenyje, o viena dažniausiai pasitaikančių mikroplastiko formų yra nuotrupos ir pluoštai. Tačiau panašu, jog kartu su vandens gėrybėmis ir geriamu vandeniu suvartojamas mikroplastikas neprilygsta tam kiekiui, kurį gauname iš savo namų aplinkos.
Mūsų namų ore taip pat yra mikroplastiko, be to, čia jo žymiai daugiau nei išorės ore. Drabužių dėvėjimas ir džiovyklių naudojimas yra galimi ore esančio mikroplastiko šaltiniai.
Ore esantis mikroplastikas gali būti ne tik įkvėptas, bet ir suvalgytas, jei iš oro nusėda ant maisto. Kita vertus, pluoštai į patalpų orą patenka ir iš natūralių tekstilės gaminių, tačiau nei natūralių, nei sintetinių drabužių dalelių žala įkvėpus nėra pakankamai ištirta.
Mūsų dėvima apranga prisideda ir prie klimato kaitos. Mados pramonė yra atsakinga maždaug už 4-8 procentus žmogaus išskiriamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų pasaulyje.
Gaminant 1 kg poliesterio į atmosferą išsiskiria daugiau kaip 30 kg anglies dvideginio, tai yra 50 proc. daugiau lyginant su medvilne. Kitos sintetinės medžiagos – akrilas ir poliamidas – turi dar didesnę įtaką pasauliniam atšilimui.
Nors COVID-19 pandemija privertė žmones naudoti daugiau vienkartinio plastiko nei įprastai, yra būdų, kaip sumažinti dėl to kylančią žalą gamtai.
Mažinti mikroplastiko kiekį aplinkoje galime ir jaukiai būdami savo namuose, tereikia sintetinius drabužius pakeisti tais, kurie pagaminti iš natūralių medžiagų, tokių kaip medvilnė ar linas, bet perkant drabužius derėtų atsižvelgti ir į kitas aplinkybes.
Gaminant sintetinius audinius naudojami naftos ištekliai, o į aplinką išskiriama daug šiltnamio dujų ir mikroplastiko. Tačiau auginant medvilnę naudojami milžiniški kiekiai vandens, taip pat dideli kiekiai trąšų ir pesticidų, kurie smarkiai teršia ekosistemą. Tai ką tuomet rinktis?
Gera alternatyva – organinė medvilnė, kuri yra brangesnė, bet jos auginimo metu sunaudojama mažiau vandens, labiau tausojamas dirvožemis ir daromas mažesnis poveikis pasauliniam atšilimui. Vienas tvariausių variantų – lininiai arba iš kanapių pluošto pagaminti drabužiai, tačiau jų pasiūla yra mažesnė.
Svarbu ne tik pats audinys, bet ir tai, kokiomis medžiagomis jis yra apdorotas bei kokie dažai naudojami. Nors kancerogeninės (vėžį sukeliančios) ir kitos toksinės cheminės medžiagos Europos Sąjungoje yra ribojamos, jos vis tiek aptinkamos rūbuose.
Šios medžiagos kenksmingos ne tik aplinkai, bet ir žmonėms ir, deja, jos aptinkamos tiek sintetiniuose, tiek natūraliuose audiniuose.
„Euromonitor International“ duomenimis, metinė pasaulio aprangos ir avalynės sektoriaus vertė yra daugiau nei trilijonas eurų.
Dėvėti natūralaus pluošto drabužius – puikus žingsnis link mažesnio aplinkos užterštumo mikroplastiku, bet reikšmingai šios pramonės daromą žalą aplinkai pažaboti galima tik sąmoningai renkantis drabužius ir neperkraunant jais savo spintų ir sąvartynų.
Šis tekstas – asmeninė autoriaus nuomonė. Autorius yra tarptautinio projekto „Debate Your Issue“ dalyvis. Projekto tikslas – kovoti su augančiu euroskepticizmu, nesidomėjimu naujienomis bei mažėjančiu įsitraukimu į politiką jaunimo tarpe.
„Debate Your Issue“ organizatorius Lietuvoje – Tarptautinių jaunimo debatų alumnų asociacija. Projektą bendrai finansuoja Europos Sąjunga pagal programą „Erasmus+“.
Projekto informacinis partneris – naujienų portalas lrytas.lt.
