Tardamas įvadinį žodį aplinkos ministras Simonas Gentvilas palinkėjo, kad NMS apimtų keturias kryptis: ekosistemų peržiūrėjimą, miškingumo plėtrą, saugomų teritorijų apsaugą bei plėtrą ir didesnę ekonominę kertamos medienos naudą.
Nacionalinis miškų susitarimas vykdomas pagal „Future search“ bendrakūros metodą. Už susitarimo proceso priežiūrą ir koordinavimą tampa atsakinga ne Aplinkos ministerija, o koordinacinė grupė, kurios nariais tapo miškų savininkai, politikai, miškininkai, aplinkosaugininkai, mokslininkai, verslo ir visuomenės atstovai.
Jie atstovauja keturioms skirtingoms interesų grupėms – politinei, ekonominei, socialinei ir ekologinei.
Suformuota koordinacinė grupė sieks užtikrinti, kad visos suinteresuotos šalys įsitrauktų į efektyvų dialogą apie Lietuvos miškų ateitį.
Pagrindinis šios grupės darbo tikslas – išgryninti bendrakūros metu suformuotus NMS tikslus, viziją, susitarimo temas ir sritis bei užtikrinti, kad kuriant NMS būtų sudaryta galimybė išgirsti visų intereso grupių poreikius.
Miškai – klimato krizės sprendimas
Pasak aplinkos ministro Simono Gentvilo, įsibėgėjančiu susitarimu visa Lietuvos visuomenė turėtų kartu nuspręsti, kaip prižiūrės šalies miškus.
„Reikia susitarti ir dėl identiteto. Miškas lietuviui yra ir identiteto dalis. Mes tuo didžiuojamės, todėl jis turi būti nepažeistas ir puoselėjamas ten, kur mums jis yra svarbiausias.
Turime sutarti ir kaip mažinsime klimato kaitos poveikį. Lietuva yra turtinga miškais, o būtent jie prisideda prie išmetamo CO2 sugėrimo“, – dėstė S. Gentvilas.
Renginio metu ministras taip pat pastebėjo, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos šalių, kurių miškingumas didėja, o mūsų miškai sugeria trečdalį visų gyventojų išmetamo anglies dioksido kiekio. Ilgainiui, kaip teigia S. Gentvilas, miškai darysis vis svarbesni suvaldant klimato krizę.
Vienas iš startavusio susitarimo svarstytinų klausimų – kaip 20 proc. Lietuvos teritorijos paversti saugoma. Pokyčiai turės būti ir darbo bei medienos gaminių rinkose. „Medienos apdirbimo pramonė yra regioninė, todėl čia kursis ir darbo vietos“, – žada ministras.
Iššūkiams kaupiantis, miškų vaidmuo didėja
Neseniai Europa paskelbė taksonomijos ir kitų reglamentų projektus, kurie rodo, kad šilumos ūkis turės reikšmingai keistis visame žemyne. Biokuras taps vis rečiau pripažįstamas kaip tvari energetikos rūšis.
Pasak S. Gentvilo, mediena turės įgauti didesnę vertę nei tik keliauti į krosnį. „Turime sustabdyti ir medienos eksportą, kuris šiandien vis dar veikia be pridėtinės vertės“, – sakė ministras.
Aplinkos viceministras, miškų ekologas Danas Augutis pastebėjo, kad tiesiogiai miškuose dirba per 10 tūkst. gyventojų, o medienos, popieriaus ir baldų gamybos sektoriuose – 56 tūkst. žmonių.
Apie miškus svarbu kalbėti ir dėl to, kad mūsų šalyje vienam gyventojui tenka 0,8 ha miško ploto, juose yra ir daugiau nei 1000 rekreacinių ir lankytinų objektų.
D. Augutis prisiminė, jog daugiau nei pusės saugomų rūšių gyvenamoji aplinka yra miškai, ir nors medienos išteklius naudojame tvariai, daug paliekame gamtai ir ateičiai, tačiau turime problemų steigiant saugomas teritorijas ir užtikrinant tinkamą gamtos vertybių apsaugą jose.
„Visos problemos nėra naujos, bet per netrumpą laikotarpį mes nesugebame rasti sprendimų, ir kyla klausimas, ar esame pasiruošę naujiems iššūkiams, nes jie artėja. Mūsų siekis tapti pirmuoju neutraliu klimatui žemynu turės aiškų pėdsaką miškams ir miškų sektoriui.
Miškų vaidmuo tik didės. Tinkamas miškų tvarkymas gali prisidėti prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimo“, – sakė viceministras
