Nebeturite kur dėti jau nebeskaitomų knygų ir žurnalų – prikelkite juos naujam gyvenimui

Gegužės 7 dieną Lietuvoje minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, atliekų tvarkytojai kviečia susimąstyti apie senas, nebeskaitomas ir nebevertinamas knygas ar seną, nebeaktualią spaudą.

Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

May 5, 2021, 10:27 AM, atnaujinta May 5, 2021, 10:27 AM

VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacijos (PTO) viešinimo ir marketingo specialistė Eglė Razbadauskaitė atkreipia dėmesį, kad tokie leidiniai gali būti perdirbti ir tapti naujais popieriaus gaminiais, o gyventojai, atsakingai rūšiuodami popieriaus atliekas, prisidėtų prie miškų išsaugojimo bei klimato kaitos mažinimo.

Gali tapti naujais gaminiais

„Tautai, išgyvenusiai 40 spaudos draudimo metų, o daliai žmonių, dar menančių ilgą žodžio laisvės varžymo laikotarpį, ne visada lengva knygą ar žurnalą įvertinti kaip antrinę žaliavą, nors dalyje šių spaudinių yra daug propagandinės medžiagos, informacija nebeaktuali.

Neretai knygų, laikraščių ir žurnalų krūvos užsiguli sandėliukuose ir palėpėse, o tokiuose namuose apsigyvenę jauni žmonės stengiasi kuo skubiau šio turto atsikratyti. Dalis jų patenka į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, nemažai tampa nebetinkamos perdirbti.

O juk popieriaus atliekos galėtų būti perdirbamos ir tapti kartoninėmis pakuotėmis, gofruotoju kartonu, tualetiniu popieriumi, popieriniais rankšluosčiais ir kitais naujais gaminiais“, – sako PTO atstovė E. Razbadauskaitė.

Ji atkreipia dėmesį, kad globaliai surenkama ir antrinėmis žaliavomis tampa tik pusė popieriaus ir kartono atliekų – iš 85 mln. tonų tokių atliekų perdirbama tik apie 44,2 mln. tonų.

Kita vertus, pastaruosius keletą metų mūsų šalyje popieriaus pakuotėms skirto rūšiuojamojo surinkimo priemonėmis surenkama vis daugiau popieriaus atliekų. Pavyzdžiui, 2013 m. tokiomis priemonėmis buvo surinkta 5,94 tūkst. tonų, o 2020 m. – net 10,44 tūkst. tonų, arba 76 proc. daugiau.

Vienam – šiukšlė, kitam – džiaugsmas

Kviesdama atsakingiau elgtis su literatūros leidiniais, PTO atstovė pataria prieš išmetant knygą ar turiningą bei nelabai seną žurnalą pasiūlyti ją bibliotekai, panaudotų knygų parduotuvei ar pabandyti padovanoti per atiduotuves. Juk tai, kas atrodo nebereikalinga vienam, gali pradžiuginti kitą.

E. Razbadauskaitė taip pat primena, kad mūsų šalyje popieriui ir kartonui skirti kolektyvinio naudojimo konteineriai. Jų išskirtinumas – mėlyna spalva arba, jeigu tai požeminiai ar pusiau požeminiai konteineriai – mėlynas dangtis.

Be to, kai kuriose savivaldybėse plastiko ir popieriaus pakuočių atliekos yra metamos į vieną konteinerį – tuomet informacija yra pateikta ant dangčio arba ant konteinerio šono.

Individualiose namų valdose popieriaus atliekos yra metamos į bendrus pakuočių atliekų konteinerius, kurie skirti visoms pakuočių atliekoms, išskyrus stiklo, arba – visoms pakuočių atliekoms, įskaitant ir stiklo pakuotes.

Į popieriaus ir kartono pakuotėms skirtus konteinerius galima mesti laikraščius, žurnalus, sąsiuvinius, knygas, o jei pastarosios yra su kietu viršeliu, rekomenduojama viršelius atskirti.

Pastarieji tada keliautų į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, nes dėl perdirbimo sunkumų juos naudingiau sudeginti, išgaunant energiją. Makulatūros panaudojimas energijai gauti prioritetų skalėje yra neabejotinai aukščiau už šalinimą sąvartyne.

Kita vertus, ne visų knygų viršeliai tiktų deginti buitinėse krosnyse, nes neretai jie yra impregnuoti ar laminuoti, o šios medžiagoms degant susidaro kancerogeniniai – aplinkai ir žmonių sveikatai neigiamą poveikį turintys – junginiai.

Jei tokie viršeliai kartu su komunalinėmis atliekomis patektų į mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius naudojančią įmonę, ten atliekos būtų išrūšiuojamos, joms naudojamos skirtingos saugios tvarkymo ar deginimo technologijos.

Į konteinerius patekusių popieriaus ir kartono atliekos pagal šalyje nustatytą tvarką keliauja į antrinio rūšiavimo įrenginius, kur yra dar kartą perrūšiuojamos pagal medžiagas, tuomet gabenamos į perdirbimo įmones, kur gaminami nauji produktai arba sudėtinės dalys naujiems produktams.

Deginimo gamyklose, išgaunant energiją, gali būti sudeginama 4 proc. viso išleisto į vidaus rinką popierinės ar kartoninės pakuočių kiekio.

Popierius gali būti perdirbamas iki 4–7 kartų

„Dažniausiai pasitaikanti popieriaus atliekų rūšiavimo klaida – į popieriaus-kartono atliekoms skirtus konteinerius metamas tualetinis popierius, popieriniai rankšluosčiai, servetėlės, kepimo popierius, tapetai – šios atliekos nėra perdirbamos, jos turi keliauti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius“, – primena PTO atstovė.

Per greitai užsipildančių konteinerių problemai spręsti E. Razbadauskaitė popierines pakuotes siūlo išlankstyti, o didžiąsias – susmulkinti.

Taip sutaupytume vietos rūšiavimo konteineriuose. Iš pakuočių rekomenduojama pašalinti maisto likučius, atskirti kitas medžiagas, kaip pavyzdžiui, plastikinį įdėklą, kurį reikėtų mesti į plastiko atliekų konteinerį.

„Pirmiausia kviesčiau tiesiog rūšiuoti, juk popierius gali būti perdirbamas iki keturių, o kartais ir iki septynių kartų. Be to, perdirbant popierių oro tarša, palyginti su medienos perdirbimu, siekia tik apie 5 proc.“, – ragina gyventojus PTO atstovė.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.