Sudarytas Vilniaus nuotekų taršos žemėlapis: vaizdas nedžiugina

Iš beveik visų Vilniaus zonų atitekančiose nuotekose dalis teršalų viršija nustatytas koncentracijos ribas, rodo didžiausios Lietuvoje vandentvarkos bendrovės „Vilniaus vandenys“ sudarytas taršos žemėlapis ir 500 labiausiai teršiančių juridinių klientų analizė.

Iš beveik visų Vilniaus zonų atitekančiose nuotekose dalis teršalų viršija nustatytas koncentracijos ribas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Iš beveik visų Vilniaus zonų atitekančiose nuotekose dalis teršalų viršija nustatytas koncentracijos ribas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Iš beveik visų Vilniaus zonų atitekančiose nuotekose dalis teršalų viršija nustatytas koncentracijos ribas.<br>R.Jurgaičio nuotr.
Iš beveik visų Vilniaus zonų atitekančiose nuotekose dalis teršalų viršija nustatytas koncentracijos ribas.<br>R.Jurgaičio nuotr.
Iš beveik visų Vilniaus zonų atitekančiose nuotekose dalis teršalų viršija nustatytas koncentracijos ribas.<br> Vilniaus vandenys nuotr.
Iš beveik visų Vilniaus zonų atitekančiose nuotekose dalis teršalų viršija nustatytas koncentracijos ribas.<br> Vilniaus vandenys nuotr.
Iš beveik visų Vilniaus zonų atitekančiose nuotekose dalis teršalų viršija nustatytas koncentracijos ribas.<br> Vilniaus vandenys nuotr.
Iš beveik visų Vilniaus zonų atitekančiose nuotekose dalis teršalų viršija nustatytas koncentracijos ribas.<br> Vilniaus vandenys nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

May 26, 2021, 1:17 PM, atnaujinta May 26, 2021, 1:26 PM

Siekdami spręsti problemą „Vilniaus vandenys“ sudarė rekomendacijų verslui gidą, inicijuoja įstatymų pakeitimus, skaičiuoja padidintos taršos mokestį įmonėms bei imasi kitų priemonių.

Šių metų pradžioje „Vilniaus vandenų“ atliktas nuotekų tyrimas parodė, kad nuo 2018 m. dėl neatsakingo verslo ir gyventojų elgesio nuotekose randamų teršalų koncentracija išaugo penktadaliu.

Gerokai padidėjo ir teršalų įvairovė – randami teršalai, kurie nuotekose prieš 5–10 metų nebuvo fiksuojami.

Ypač išaugo sunkiųjų metalų tarša: gyvsidabrio ir jo junginių koncentracija per dvejus metus padidėjo 1,5 karto, aliuminio – daugiau nei dvigubai, nikelio ir jo junginių – beveik 55 proc., chromo – 43 proc. Sunkieji metalai į nuotekas patenka daugiausia dėl nekontroliuojamų gamybos procesų ar netinkamo pramonės įmonių nuotekų tvarkymo.

Tai paskatino bendrovę „Vilniaus vandenys“ sudaryti taršos žemėlapį, kad būtų aiškiau, iš kokių miesto zonų atiteka taršiausios nuotekos.

Pasitelkus nuotekų surinkimo taškus ir miestą suskirsčius į 7 zonas, iš žemėlapio matyti, kad padidėjusi tarša nustatoma praktiškai visose jose. Blogiausia situacija miesto pietiniuose rajonuose, kur yra daug pramonės, transporto įmonių.

Dažniausiai viršijamos sunkiųjų metalų, kaip aliuminis, cinkas, ribos. Čia fiksuojama ir išaugusi azoto ir fosforo junginių, ftalatų tarša.

„Dėl išaugusios taršos ir teršalų spektro „Vilniaus vandenų“ eksploatuojami valymo įrenginiai yra pajėgūs nuotekas išvalyti vidutiniškai 80 proc. efektyvumu, kai kuriems teršalams valyti mūsų valyklos nėra pritaikytos, ne tik mūsų šalyje, bet ir pasaulyje jų valymo technologijos dar tik kuriamos, su jomis eksperimentuojama.

Todėl atsakomybės jau dabar imtis turi visi taršos šaltiniai: tiek gyventojai, tiek verslas, vykdantis gamybą, ne tik laikantis įsipareigojimų, bet ir sąmoningo pasirinkimo elgtis teisingai“, – sako Marius Švaikauskas, „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius.

Daugiau ar mažiau teršia visi Siekdami nustatyti, kurios įmonės teršia labiausiai, „Vilniaus vandenys“ nuolat vykdo klientų nuotekų patikrinimus. Remdamasi turimais duomenimis, bendrovė atliko taršiausių 500 juridinių klientų analizę ir sudarė taršiausių sektorių reitingą.

Iš jo matyti, kad daugiausia taršos įprastai nustatoma privačiame sektoriuje, ypač popieriaus, plastiko, maisto gamybos pramonėje, paslaugų, statybų ir nekilnojamo turto vystymo sektoriuose, mažmeninės prekybos sektoriuose.

„Vis tik taršiausių įmonių reitingas nereiškia, kad pavyzdžiui, visos maisto pramonės įmonės yra taršios. Yra įmonių, kurios atsakingai tvarko nuotekas ir taršos jose nefiksuojama ar fiksuojama minimali tarša.

Taip pat šis mūsų sudarytas reitingas išsklaido ir kai kuriuos mitus, tarkime manoma, kad chemijos pramonei priskirtos įmonės teršia labiausiai, tačiau praktika rodo, kad dažnu atveju, jos savo nuotekas ir tvarko atsakingiausiai – atliekas utilizuoja, o ne išpila į nuotakyną, investuoja į vietinius valymo įrenginius, keičia gamybos procesus“, – sako M. Švaikauskas.

Pasak jo, taršos reitingas gali keistis. Kiekviena įmonė, net ir patekusi į taršiausių 500, gali peržiūrėti gamybos procesus, atsakingiau pradėti tvarkyti nuotekas ir iš taršiausių sąrašo būti išbraukta.

Tarša, tiesa mažesnė, fiksuojama ir viešajame sektoriuje, dažniausiai – susisiekimo, kelių priežiūros įmonėse, švietimo ir ugdymo įstaigose. Pagrinde dėl maisto gaminimo procese susidarančių teršalų,

riebalų, įstaigose naudojamų ploviklių. O štai sveikatos priežiūros įstaigose, pavyzdžiui, ligoninėse, nors susidaro daug pavojingų atliekų, tačiau jose padidinta tarša fiksuojama rečiau. Tikėtina, kad taip yra todėl, kad jose yra labai griežtai reguliuojamas atliekų ir nuotekų tvarkymas.

„Jau ne vienerius metus tenka stebėti incidentus, kai į nuotekų tinklus, o kartais – ir tiesiai į vandens telkinius patenka neleistinomis medžiagomis užterštos nuotekos. Nors prie to prisideda ir gyventojai, įprastai nelegaliomis nuotekomis centralizuotus tinklus užteršia pramonės sektorius.

Verslo atsakomybės trūkumą siejame su teisinio reglamentavimo spragomis, dėl kurių taršos mokesčiai tenka vandentvarkos įmonėms, o ne patiems teršėjams. Juk nebijant susidurti pasekmėmis, mažai kas trukdo pažeisti taisykles.

Tikimės, kad duomenys apie taršą atsakingoms institucijoms ir sprendimų priėmėjams pademonstruos, su kokiais pažeidėjų kiekiais susiduria miestai ir juos aptarnaujantys nuotekų tvarkytojai ir kaip trūksta griežtesnių reikalavimų gamybos procesams“, – sako Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.