Aplinkos ministrai Liuksemburge derasi, kaip pasiekti neutralumą klimatui ir nulinę taršą

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas kartu su kitų ES valstybių narių aplinkos ministrais, susirinkusiais į Aplinkos tarybos posėdį Liuksemburge, turėtų patvirtinti Tarybos išvadas dėl ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos, apsvarstyti Baterijų ir baterijų atliekų reglamento rengimo pažangą ir pasikeisti nuomonėmis apie ES nulinės taršos veiksmų planą.

 Aplinkos ministrai Liuksemburge derasi, kaip pasiekti neutralumą klimatui ir nulinę taršą<br>123rf nuotr.
 Aplinkos ministrai Liuksemburge derasi, kaip pasiekti neutralumą klimatui ir nulinę taršą<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jun 10, 2021, 11:12 AM, atnaujinta Jun 10, 2021, 11:12 AM

Tarybos išvadoms dėl ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos Lietuva numato pritarti. „Palaikome ES tikslą pasiekti ekonomikos neutralumą klimatui iki 2050-ųjų, prisitaikant prie neišvengiamo klimato kaitos poveikio ir tampant atspariems klimato kaitai.

Kartu su ministrais derėsimės, kokia kiekvienai valstybei tenka šiltnamio dujų emisijų kvota ir kiek jos gaus pinigų tai įgyvendinant“, – sako Simonas Gentvilas.

Nuomonėmis apie parengtą Baterijų ir baterijų atliekų reglamentą ES aplinkos ministrai pasikeitė per ankstesnį Aplinkos tarybos posėdį, vykusį kovą. Šįsyk pirmininkaujanti Portugalija pateiks ataskaitą, kas nuveikta siekiant susitarimo dėl šio teisės akto.

Ministrai susipažins ir su ataskaita apie Baterijų ir baterijų atliekų reglamentą, skirtą reguliuoti visą baterijų gyvavimo ciklą užtikrinant, kad jos būtų tvarios ir saugios žmonėms bei aplinkai, o jų atliekos – perdirbamos, vertingas medžiagas naudojant pakartotinai. Tai pirmoji Žiedinės ekonomikos veiksmų plano teisėkūros iniciatyva ES.

„Baterijų naudojimas kasmet šauna į viršų po kelis kartus. Daugėjant elektromobilių, kyla iššūkių, kaip mes tvarkysime baterijas. Europa neturi retųjų metalų išteklių, todėl turime vystyti baterijų perdirbimo pramonę“, – pažymi Simonas Gentvilas.

Lietuvos požiūriu, pramonei ir nacionalinėms institucijoms reikia suteikti pakankamai laiko prisitaikyti prie Baterijų reglamento, o ES valstybėms narėms – pakankamo lankstumo išlaikyti daug metų sėkmingai veikiančias nacionalines gamintojų atsakomybės sistemas.

Ministrai taip pat pasikeis nuomonėmis apie ES nulinės taršos veiksmų planą. Lietuva, kaip ir kitos valstybės, pritaria šiam planui, jame nustatytiems taršos mažinimo tikslams iki 2030 m. Pagal planą, tarša iki 2050 m. sumažėtų iki žmonių sveikatai ir ekosistemoms nekenksmingo lygio, t. y. sukuriant aplinką be toksinių medžiagų.

Mūsų šalis pritaria 2021-2024 m. numatytiems veiksmams: sugriežtinti oro kokybės užterštumo normas ir jas suderinti su Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, riboti akmens anglies naudojimą ir jos atsisakyti, reglamentuoti kietojo biokuro kokybę ir kt.

Lietuva remia iniciatyvą mažinti maistinių medžiagų nuostolius dirvožemyje ir tikslą sumažinti trąšų ir pesticidų naudojimą. Perteklinių maistinių medžiagų patekimas į vandens telkinius išlieka ypač aktuali problema, ir ją būtina spręsti, norint pasiekti geros vandens telkinių būklės – tai vienas iš aplinkos ministro darbotvarkės prioritetų.

Liuksemburge Aplinkos taryba dar aptars, kaip mažinti transporto išmetamųjų teršalų kiekį, Taksonomijos reglamento įgyvendinimą ir kt.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.