Verta prisiminti, kad vienas iš Jungtinių Tautų iškeltų darnaus vystymosi tikslų – visiems užtikrinti vandens prieinamumą, darnų valdymą ir sanitariją, be to, šiuo tikslu siekiama pagerinti vandens kokybę ir vandens naudojimo efektyvumą, skatinti tvarią vandens gavybą bei gėlo vandens tiekimą.
Taigi prie šių tikslų gali prisidėti ir kiekvienas iš mūsų, atsakingai tvarkantis vandens nuotekas. Beje, tai padeda ir sutaupyti.
Nauji namai – nauji iššūkiai
Lietuvos užmiesčiuose statomuose naujų namų kvartaluose besikuriantys naujakuriai, iš pradžių neturėję galimybės prisijungti prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos, o vėliau, atsiradus galimybei, tokius planus įgyvendinę, gali palyginti buvusią ir dabartinę situacijas.
Savo mintimis apie prisijungimo prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos svarbą ir naudą sutiko pasidalyti Vilniaus rajono Naujasodžių gyvenvietėje gyvenantis Vaidas Radzickas.
Pašnekovas pasakoja, kad į namus naujai pastatytame 36 individualių namų kvartale netoli Vilniaus miesto su šeima (joje auga trys vaikai) įsikėlė 2015 metais.
Gyvenamojo kvartalo vandens vartotojams buvo išgręžtas gręžinys, o nuotekas gyventojai tvarkė individualiai.
„Nuotekos buvo surenkamos į betoninį 11 kub. m. talpos šulinį, jas išsiurbdavo speciali mašina, kurią tekdavo kviesti maždaug kartą per du mėnesius, paslauga atsieidavo apie 100 eurų. Artėjant nuotekų išvežimo laikui, atsirasdavo netikrumo ir įtampos – ar įjungus skalbyklę arba indaplovę rezervuaras nepersipildys, kartais tualete pakildavo vanduo“, – prisiminimais apie tuomet įprastu tapusį procesą dalijasi V.Radzickas.
Sprendimų ieškojimas
Su minėtaisiais nepatogumais susidūrė beveik visi kvartalo gyventojai, todėl pradėta ieškoti išeities – kaip kuo greičiau prisijungti prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos.
Naujakurių įkurta asociacija „Naujasodžių bendruomenė“ nenuilstamai dairėsi būdų, kaip išspręsti esamą problemą.
Parengusi reikiamus dokumentus, naujasodiečiams atstovaujanti organizacija „Vilniaus vandenims“ vertinimui ir reitingavimui pateikė paraišką dėl kvartalinių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų plėtros, 2018 metais pavyko gauti finansavimą, o pašnekovo namų ūkis centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos privalumais galėjo džiaugtis 2020 metų pabaigoje.
Didžiąją prijungimo darbų dalį finansavo rangovas „Vilniaus vandenys“, gyventojams prisijungimas kainavo 50–100 eurų (sumokėtas 300 eurų dydžio užstatas vėliau buvo grąžintas).
V.Radzickas, paprašytas įvertinti tokio prisijungimo naudą ir trūkumus, vardija tik privalumus: „Džiaugiamės, kad neliko su nuotekų talpyklos priežiūra susijusių rūpesčių: nebereikia kvaršinti galvos, ar jau laikas kviesti specialų nuotekų išsiurbimo automobilį, kiek laiko dar galima drąsiai naudoti vandenį nebijant, kad buities darbus sutrikdys pakilęs vanduo. Be to, visa mūsų šeima džiaugiasi pagerėjusia vandens kokybe (anksčiau jis buvo geležingesnis) ir skoniu, sutaupome pinigų: dabar už vandenį ir nuotekas per mėnesį mokame apie 20 eurų (minėjau, kad individualiai tvarkant nuotekas jau vien jų išvežimas kartą per porą mėnesių kainuodavo apie 100 eurų). Gera žinoti, kad panaudotas vanduo vėliau išvalomas laikantis visų aplinkosauginių reikalavimų“.
„Naujasodžių teritorija buvo vystoma privataus statytojo, kuris įrengė tik dalį vandentiekio bei nuotekų infrastruktūros ir neprijungė jos prie centralizuotų tinklų. Bendrovė „Vilniaus vandenys“, vykdydama plėtrą, įrengtus vietinius kvartalo tinklus perjungė prie savo eksploatuojamų, centralizuotų tinklų“, – situaciją komentuoja „Vilniaus vandenys“ Klientų aptarnavimo tarnybos direktorius Saulius Savickas.
Jungtis ar nesijungti?
Naujasodžių gyventojas V. Radzickas tikina, kad pokyčių teikiamą naudą įvertino visi kvartalo gyventojai, kurie nusprendė prisijungti prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos. Pašnekovui sunku suprasti, kodėl kai kurie gyventojai nepasinaudojo šią galimybę.
Paklaustas, ką patartų dvejojantiems, pokalbio pašnekovas paragina neabejoti ir kuo greičiau ieškoti būdų prisijungti prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų, nes tai ir naudinga, ir patogu, tausojami vandens ištekliai, prisidedama prie ekologinio vandens nuotekų tvarkymo.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo.
