Jonas Gahras Store, Norvegijos centro kairiųjų Darbo partijos lyderis, savo planus dėl naujo ministrų kabineto, turinčio pradėti dirbti šią savaitę, pristatė Norvegijos kairiosios pakraipos blokui laimėjus rugsėjo 13-ąją įvykusius parlamento rinkimus.
61 metų J.Gahras Store, kurio karalius Haraldas V antradienį oficialiai paprašė suformuoti vyriausybę, ketvirtadienį turi perimti premjero pareigas iš konservatorės Ernos Solberg. Jo koalicijai priklausys ir euroskeptiška Centro partija.
Konservatorių partijos lyderė E.Solberg traukiasi po dviejų ketverių metų kadencijų.
J.Gahras Store ir trečios didžiausios Centro partijos lyderis Trygve Magnusas Slagsvold'is Vedumas pristatė 83 puslapių politikos programą 2021–2025 metams ir joje prie svarbiausių sričių priskyrė klimatą bei aplinką.
„Klimato krizė yra didžiausias mūsų laikų iššūkis, – pabrėžė Darbo partija. – Klimatas ir gamta privalo būti rėmai visai politikai. Ambicingi Norvegijos tikslai dėl klimato įpareigoja visą vyriausybę ir visas visuomenės grupes.“
Kas užims ministrų postus, turi būti paskelbta ketvirtadienį, bet daug kas prognozuoja, kad naujuoju finansų ministru taps T.M.Slagsvold'is Vedumas.
Per rugsėjo rinkimus Darbo partija ir dvi jos kairiosios pakraipos sąjungininkės – Centro partija ir Socialistinės kairės partija – užsitikrino 100 iš 169 vietų parlamente, o E.Solberg centro dešinės vyriausybė gavo 68 vietas. Paskutinė likusi vieta atiteko sveikatos apsaugą akcentuojančiai protesto partijai „Pasientfokus“.
Darbo partija gavo daugiausiai balsų – 26,3 procento. Centro partija su 20,4 proc. balsų liko trečia.
J.Gahras Store norėjo formuoti visų trijų kairiosios pakraipos partijų daugumos vyriausybę, bet jam tai nepavyko, nes derybos, kuriose dalyvavo ir Socialistinės kairės partija, žlugo nesutarus įvairiais klausimais, ypač dėl Norvegiją nepaprastai praturtinusios naftos industrijos ateities atsižvelgiant į klimato kaitos klausimą ir dėl turtingiausiųjų mokesčių tarifų.
Naftos sektorius nulemia 14 proc. Norvegijos bendrojo vidaus produkto, taip pat 40 proc. šalies eksporto ir 160 tūkst. tiesioginių darbo vietų (5 procentus).
Be to, ši pelninga pramonė padėjo 5,4 mln. gyventojų turinčiai Šiaurės valstybei sukaupti didžiausią pasaulyje valstybės turto fondą; jo vertė šiandien siekia per 11 trln. kronų (1,1 trln. eurų).
Naujasis centro kairės ministrų kabinetas tęs naftos žvalgymą ir toliau išduos leidimus „naftos ir dujų paieškoms naujuose rajonuose“, sakoma vyriausybės programoje.
Dauguma šalies naftos ir dujų išgaunama Šiaurės jūroje, bet dauguma dar nenaudojamų išteklių yra Barenco jūroje už poliaračio – raudonos linijos aplinkosaugininkams.
Kita vertus, norvegai yra tarp labiausiai į klimatą atsižvelgiančių vartotojų pasaulyje. Dauguma dabar šalyje nuperkamų automobilių yra elektriniai.
