Nuotekų tvarkymo klaidos – dėl taupumo

Aplinkosaugininkai nuolat skatina susimąstyti apie vandens švarą ir saugą. Tačiau svarbu ne tik, ką pilame į stiklinę, bet ir ką iš jos išpilame. Gyventojai raginami prisijungti prie centralizuotų nuotekų surinkimo ir valymo sistemų, o jei tam nėra galimybės – tinkamai tvarkyti jas taip, kad aplinkai nebūtų daroma jokia žala.

Nors lietuviai apie nuotekų tvarkymą išmano daug, yra kur tobulėti.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Nors lietuviai apie nuotekų tvarkymą išmano daug, yra kur tobulėti.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Nors lietuviai apie nuotekų tvarkymą išmano daug, yra kur tobulėti.<br>R.Jurgaičio nuotr.
Nors lietuviai apie nuotekų tvarkymą išmano daug, yra kur tobulėti.<br>R.Jurgaičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Oct 25, 2021, 5:11 PM

Informacijos netrūksta, bet yra spragų

Aplinkos ministerijos užsakymu šių metų rugpjūčio mėnesį atlikta gyventojų apklausa parodė, kad net 81,7 proc. respondentų žino, kad nevalytos nuotekos negali būti išleidžiamos į aplinką, gruntinius vandenis ar dirvožemį. Taip pat net 90,7 proc. apklaustųjų įvardijo, jog individualiai tvarkomos nuotekos privalo atitikti aplinkosaugos reikalavimus, o 66,9 proc. – kad šiandieninių nuotekų sudėtyje yra cheminių junginių, kurie yra labai agresyvūs ir kenkia aplinkai.

Be to, net 79,5 proc. apklaustųjų patvirtino žinantys, kad buitinės nuotekos, patekusios į gruntinius vandenis ar dirvožemį, daro daug didesnę žalą nei darydavo prieš 30 ar daugiau metų, nes buityje naudojama daugiau ir stipresnės chemijos, medikamentų ar panašiai. Ir net 87,3 proc. respondentų atsakė, kad yra girdėję, kad teisės aktuose nustatyti nuotekų tvarkymo reikalavimai.

Vis dėlto vienas apklausos klausimas patvirtino: nors lietuviai apie nuotekų tvarkymą išmano daug, yra kur tobulėti. 63,3 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad nežino, jog nuotekos, surenkamos nuotekų rezervuaruose (talpyklose, surinkimo duobėse), privalo būti atiduodamos tvarkyti nuotekų vežėjams, su jais turi būti sudaryta sutartis ir renkami nuotekų išvežimą patvirtinantys dokumentai.

Klaidos – dėl taupumo

Nuotekų išvežimu Vilniaus ir Kauno regione užsiimančios įmonės „Alveva“ vadovas Evaldas Ramanauskas tikina, kad didžioji individualių namų ūkių dalis tvarko nuotekas teisingai, jei yra įsirengę naujus valymo įrenginius: „Jei įrenginiai yra nauji, atitinkantys visus Europos Sąjungos keliamus aplinkosauginius standartus, pažeidimų nematyti. Tačiau situacija prastesnė ten, kurių kanalizacinės duobės dugnas yra nebetonuotas. Tuomet nepaisant to, kad nuotekos yra išvalytos ir galimai saugios – jos vis vien patenka į gruntą, o vėliau į gruntinius vandenis.“

Pasak specialisto, aplinkai draugiškiausias variantas – kai dugnas yra betonuotas arba nuotekos laikomos sandariose plastikinėse talpose. Tokiu atveju aplinkai negali būti daroma jokia žala.

„Galbūt nedaroma ir žala, jei išvalytos nuotekos patenka tiesiai į gruntą. Bet kas tą gali žinoti, jei žmogus pats nuotekas tvarko individualiai – juk periodiškai jų netiria. Tad garantijos nėra“, – pastebi pašnekovas.

E.Ramanausko teigimu, žmonės, turintys kanalizacines duobes be betoninio dugno, veikiausiai tikisi, kad jiems rečiau reikės nuotekų išvežimo paslaugų. Tad klaidos ir žala gamtai – dėl taupumo: „Gyventojai nuotekas valo vidutiniškai kas 1–3 mėnesius, valant tokiu dažnumu galima užtikrinti saugą ir švarą. Kaip minėjau, jei išvalytos nuotekos patenka į gruntą – nuotekos ištraukiamos rečiau. Jei į smėlį, žvyrą – kas pusę metų. Bet jei aplink molis – kas minėtuosius 3 mėnesius. Žinoma, daug kas priklauso ir nuo namų ūkio dydžio ir individualios veiklos.“

Dažniausiai panašias paslaugas teikiančios įmonės surenka nuotekas ir saugiai nugabena į nuotekų surinkimo punktus, kur jos patenka kartu su centralizuotomis nuotekomis ir yra tinkamai išvalomos, tad jokia žala gamtai nėra daroma.

30 tūkstančių neprisijungusių namų ūkių

Nors lietuviai yra gamtą mylinti ir ją pakankamai sauganti tauta, tačiau dėl buitinių nuotekų valymo mums trūksta sąmoningumo.

Skaičiuojama, kad mūsų šalyje dar apie 30 000 namų ūkių yra neprisijungę prie nuotekų valymo sistemos tankiai apgyvendintose teritorijose – aglomeracijose.

„Didžioji jų dalis – netinkamai tvarko nuotekas, todėl daro didelę žalą aplinkai. Už aplinkos švarą ir kokybę esame atsakingi visi, dėl to tinkamai tvarkyti buitines nuotekas, mano manymu, yra kiekvieno piliečio pareiga“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto docentė, aplinkotyrininkė Diana Miškelytė.

Pasak mokslininkės, nevalytos nuotekos patekusios į negiliai esančius gruntinius vandenius užteršia šulinius ir individualius gręžinius, kuriuos naudoja didelė lietuvių dalis. Taigi toks vanduo gali būti užterštas ne tik patogeniniais mikroorganizmais, bet ir toksiškais cheminiais junginiais

Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.