Ten paplitusios ir sąmokslo teorijos, kuriose teigiama, kad globalinis atšilimas – išgalvotas mitas, tam, kad klimato kaitą nagrinėjantys mokslininkai pralobtų. Europos Sąjungoje situacija – geresnė.
Net 9 iš 10 europiečių mano, kad klimato kaita yra viena didžiausių pasaulio problemų.
Lietuvos statistika rodo, kad 95 proc. gyventojų sutinka su teiginiu, kad klimato kaita vyksta, tačiau skiriasi žmonių požiūriai, kas tai skatina. Maždaug pusė žmonių mano, kad tai susiję ne su žmogaus veikla, o natūraliai vykstančiais procesais.
Pasak Žaliosios politikos instituto analitikės Ievos Budraitės, „jei žmogus ne iki galo supranta antropogeninės veiklos įtakos klimato kaitai, čia yra labai jautri vieta“. Būtent nuo tokio žiūros taško, pradedamos skleisti ir sąmokslo teorijos.
Žmonės taip pat dažnai klimato kaitą suvokia ne kaip grėsmę sau, o kaip grėsmę kitoms valstybėms. Tik trečdalis apklaustųjų klimato kaitą suvokia kaip didelę grėsmę Lietuvai. „Tai parodo, kad mes iki galo nesuprantame, kokios milžiniškos yra klimato krizės pasekmės ir kaip jos palies kiekvieną iš mūsų“, – „Žinių radijo“ laidoje „Žalias sprendimas“ sakė I. Budraitė.
Paklausta, kodėl kai kurie žmonės nesuvokia klimato kaitos kaip realios problemos, instituto analitikė teigė, kad požiūris priklauso nuo pačių įvairiausių dalykų, nuo politinių pažiūrų iki socioekonominių veiksnių. „Seniau buvo manoma, kad kuo labiau pažangi šalis, tuo jos gyventojai labiau susirūpinę klimato kaita, tačiau dabar situacija kiek kitokia.
Net ir labai pažangioje valstybėje, tie asmenys, kurie yra mažiau socialiai saugūs arba bent jau taip jaučiasi, patiria nedarbo grėsmę, uždirba žemesnes pajamas, yra linkę skeptiškiau žiūrėti į visas aplinkosaugines temas. Taip pat ir į kitus socialinius klausimus, kaip imigracijos valdymo politiką ar skiepus“, – pastebėjo Žaliosios politikos instituto analitikė.
Kitas svarbus veiksnys, lemiantis žmonių požiūrį į klimato kaitos problemas, yra žiniasklaida. Anot I. Budraitės, supažindinant žmones su informacija apie krizę, nevengiama tai pristatyti per tolimą perspektyvą. Pavyzdžiui, minima, kad realūs klimato krizės sukelti pokyčiai įvyks po 100 metų arba kitoje geografinėje zonoje.
„Žiniasklaidoje labai dažnai rodomi vaizdai iš tirpstančių Antarktikos ledų, kad štai baltoji meška neturi kur dėtis, arba nuniokotos Indonezijos gyventojų trobelės. Vaizdai – jautrūs, bet pasąmonei siunčia žinutę, kad tai yra kažkur toli nuo manęs, tikrai ne Lietuvoje ar Europoje“, – sakė I. Budraitė.
Taip pat problemų kelia ir tai, kad apie klimato kaitą dažniausiai kalba tik aukšto lygio politikai.
„Tai tarsi sako, kad yra kas išspręs šią problemą be manęs.
Tai išeina už įtakos ribų, aš kaip asmuo mažai ką galiu padaryti“, – pažymėjo I. Budraitė. Svarbu ir tai, kad kalbant apie klimato kaitą nuolat piešiamas apokalipsės vaizdas, prie jo priprantama, jaučiama bejėgystė kažką pakeisti.
Pasak Žaliosios politikos instituto analitikės, tiek žiniasklaidai, tiek politikams reikėtų daugiau pabrėžti galimybes, ką dėl šios problemos gali padaryti kiekvienas. Taip pat svarbu, kad informacija apie klimato krizę pasiektų kiekvieną, taigi reikėtų kiekviename informaciniame burbule skleisti žinutes apie klimato kaitą.
„Man pačiai teko susidurti su panašia situacija, kuomet pora jaunų žmonių, žinoję ką veikiu šioje temoje, niekada nerodė labai didelio susidomėjimo, tačiau, kuomet popiežius paskelbė savo encikliką, kurioje išdėstė šios problemos mastą, abu šie tikintys žmonės paklausė savo autoriteto.
Štai, nors apie tai kalbama daugybę metų, bet prireikė vieno svarbaus bendruomenės žmogaus pasisakymo, kad tai išties paliestų“, – teigė I. Budraitė.
Ši tema šiuo metu kiek primiršta, ją visiškai užgožė karas Ukrainoje, infliacija, migrantų valdymo klausimai mūsų šalyje, tačiau, jei panagrinėsime nuosekliau, pamatysime, kad visos šios temos siejasi ir su klimato krize. „Karas Ukrainoje yra susijęs su energetinio saugumo potemėmis.
Migrantų krizė, nors šiuo metu kalbame tik apie ekonominius migrantus, jau visai greitai taps apie klimato pabėgėlius. Yra žmonių, kurie priversti apleisti namus, nes jie jau nebetinkami gyventi arba yra nuolat užliejami potvynio, arba nuolat sausa, nualinamas dirvožemis.
Drįsčiau prognozuoti, kad žiniasklaidos ir specialistų pagalba sugebėsime sujungti visus tos dėlionės taškus ir parodyti, kad ir priežastis, ir pasekmė yra klimato krizėje ir jos sprendimo būduose“, – „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo Žaliosios politikos instituto analitike I. Budraite.
