Ikiteisminį tyrimą atliko Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus pareigūnai, tyrimui vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras.
Bylos duomenimis, Jonavos rajone veikianti naftos atliekų perdirbimo įmonė per savo atstovą, kuris buvo atsakingas už viso terminalo veiklą, galimai pažeidė aplinkos apsaugos teisės aktuose nustatytus reikalavimus.
Įtariama, kad iš naftos produktų terminalo, į valstybinį Karmėlavos mišką ir į šalia esantį melioracijos griovį buvo išpiltos terminale kauptos, aplinkai pavojingos naftos produktų atliekos. Turimais duomenis, buvo išpilta apie 230 tonų (beveik 208 kubinių metrų) pavojingų atliekų, kuriomis galimai užteršta apie 0,43 hektaro žemės ploto – valstybinio miško ir melioracijos griovio – bei maždaug 1300 kubinių metrų gruntinio vandens, dėl ko grunto ir gruntinio vandens tarša naftos produktais išplito daugiau nei 43 arų teritorijoje ir dėl to galėjo būti padaryta didelė žala orui, žemei, vandeniui, gyvūnams arba augalams.
Kaltinamieji, iš dalies pripažindami savo kaltę, atlieka žalos aplinkai šalinimo veiksmus, suderintus su Aplinkos apsaugos departamentu (AAD). Labiausiai pažeistas gruntas šiuo metu išvežtas, o mažiau užterštas gruntas yra paimtas ir bus apdorotas bakterijomis, skaidančiomis naftos produktus. Nors kaltinamieji didžiąją dalį žalos, atkuriant pažeistą naftos produktais plotą, pašalino, tačiau AAD byloje pateikė civilinį ieškinį 2 380 672 eurų sumai, aplinkai padarytai žalai atlyginti.
Įmonei bei jos darbuotojui K. P. pareikšti kaltinimai dėl aplinkos apsaugos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar vykdoma pavojinga veikla, priežiūros ar naudojimo taisyklių pažeidimo (Baudžiamojo kodekso 270 straipsnis). Už šią nusikalstamą veiką numatoma bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
