Grėsmė Girulių pušynams
Pernai vasarą Seimo narys S. Gentvilas su Klaipėdos universiteto mokslininkais, visuomenininkais ir kitais bendraminčiais pareikalavo stabdyti Sauliaus Skvernelio Vyriausybės strateginiuose planuose numatytą projektą dėl Pauosčio geležinkelio kelyno plėtros.
Paskelbta, jog įgyvendinant įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ sumanyto valstybinės reikšmės intermodalinio transporto mazgo pajūryje kūrimo projektą, Giruliuose miške esą būtų iškirsta apie 11 hektarų miško.
Aplinkosaugos aktyvistai Klaipėdos savivaldybei pateikė moksliniais argumentais pagrįstą medžiagą, kad Giruliuose įsteigtas botaninis-zoologinį galėtų apsaugoti mišką nuo geležinkelio invazijos.
Pilietinę peticiją dėl rekreacinės teritorijos statuso pakeitimo pasirašė apie 15 tūkst. asmenų. Girulių draustinio steigimo idėjai pritarė Valstybės saugomų teritorijų tarnyba ir Kultūros ministerija.
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas buvo paragintas gyventojams padovanoti kalėdinę dovaną – iki metų pabaigos priimti sprendimą dėl Girulių botaninio-zoologinio draustinio steigimo.
Kėlė į kovą su medkirčiais
Protesto bangą kėlę visuomenininkai aiškino, jog Girulių draustinio steigimas yra vienintelis formalus būdas apsiginti nuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto veiklai reikalingos Pauosčio kelyno plėtros. Siūlyta jį pastūmėti toliau – į rezervinę teritoriją Kopūstų kaime (Klaipėdos r.).
Klaipėdos savivaldybė konkrečius sprendimus kurį laiką atidėliojo – veikiausiai baiminosi, kad draustinio steigimo iniciatyva gali sujaukti rengiamo miesto Bendrojo plano procedūras.
„Neturime teisės iškirsti šimtamečio istorinio miško Giruliuose, kurį išaugino praėjusios kartos. Jeigu kas nors siūlytų Vilniuje iškirsti Vingio parką arba Kaune Žaliakalnio ąžuolyną, tai būtų palaikyta stačiai beprotybe“, – klaipėdiečius į šventą kovą su medkirčiais kvietė S. Gentvilas.
Aplinkosaugos aktyvistai piktinosi, kad Girulių botaninio-zoologinio draustinio steigimo klausimas dėl miesto Bendrojo plano procedūrų net tris kartus buvo išbrauktas ir Klaipėdos tarybos posėdžių dienotvarkės.
Tik neseniai valstybės institucijos išaiškino, jog abi procedūros viena kitai netrukdo – įsteigus draustinį, jį būtų galima integruoti į Bendrąjį planą.
Ar reikia veržtis į mišką?
Reaguodama į sukeltą šurmulį Klaipėdos savivaldybė surengė gyventojų apklausą, kurioje buvo tik vienas klausimas: „Ar pritariate, kad Melnragės – Girulių miške būtų plečiamas Pauosčio kelynas?“.
Pirmoji Klaipėdoje elektroniniu būdu surengta socilinė apklausa vyko gana vangiai – jos terminai, Girulių miško gynėjams reikalaujant, net du kartus buvo pratęsti iki gruodžio 14 dienos.
Absoliuti dauguma apklaustųjų (14 tūkst. 594 žmonių) nepritarė, kad miesto plaučiais vadiname Girulių miške būtų plečiami kelynai. Tačiau tiek respondentų pagal savivaldos įstatymus nepakako, kad valdžia galėtų teikti gyventojų apklausos rezultatais pagrįstus siūlymus Vyriausybei.
Prieš tai savivaldybė ir pati ėmėsi tam tikrų žygių, kad S.Skvernelio Vyriausybės nutarimas "Dėl transeuropinio IX B transporto koridoriaus Klaipėdos geležinkelio mazgo dalies susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planų rengimo pradžios" būtų pakoreguotas Klaipėdai naudinga linkme.
Užkarda ir nuo gyventojų
„Vyriausybei išsiųstame rašte pažymėta, kad šis nutarimas neatitinka nei miesto bendruomenės, nei Klaipėdos savivaldybės lūkesčių, iš esmės yra mums nepriimtinas“, – kalbėjo V.Grubliauskas.
Po ilgų diskusijų uostamiesčio taryba nepritarė Girulių draustinio steigimui. Paaiškėjo, kad draustinio statusas miško neapsaugotų nuo geležinkelių, o klaipėdiečių padėtis netgi pablogėtų – jie nebegalėtų laisvai lankytis miške, tiesti pėsčiųjų ir dviratininkų takų, plėtoti kitokių poilsio įrenginių infrastruktūros.
„Jeigu Girulių miškui būtų suteiktas draustinio statusas, jis taptų ne rekreacinės paskirties, o ekosistemos apsaugos teritorija, kur žmonėms leidžiama tik susipažinti su gyvosios gamtos vertybėmis. Negalėtume čia tiesti dviračių takų su asfalto danga, įrentgi suoliukų, apšvietimo stulpų - draustiniuose numatyti tik miško keliukai“, – aiškino Klaipėdos vyriausioji architektė Mantė Černiūtė-Amšiejienė.
Prieš tai Klaipėdos savivaldybei dar tektų atlikti išsamią analizę, parengti galimų draustinio ribų planą, nustatyti vertingas augalų, gyvūnų rūšis. Joms išsaugoti prireiktų specialiųjų priemonių.
Nutarė nešaudyti sau į kojas
Įvertinus vsus pliusus ir minusus, paaiškėjo, kad įsteigusi botaninį-zoologinį draustinį, kaip saugiklį nuo galimos geležinkelių plėtros Girulių miške, Klaipėdos savivaldybė pati sau šautų į kojas.
Tai suvokę uostamiesčio politikai tokiai idėjai nepritarė. Po to jau nebuvo jokios prasmės svarstyti kitą dienotvarkės klausimą dėl Girulių draustinio teritorijos ribų plano rengimo.
Nuspręsta nelaidyti vėjais savivaldybės biudžeto pinigų brangiai kainuojančioms aplinkosaugos studijoms.
Sužinoję, kad net ir pakeitus Girulių miško statusą, jis nebūtų apsaugotas nuo geležinkelių plėtros, medžių kirtimo, kai kurie Klaipėdos tarybos nariai ir toliau atkakliai agitavo steigti draustinį.
Politikė Nina Puteikienė netgi siūlė išplėsti galimo draustinio ribas nuo 9 iki 15 kvadratinių kilometrų. Tokiam jos siūlymui nepritarta.
Sprendimo projektui dėl Girulių draustinio steigimo procedūrų pradžios pritarė 14 mieto tarybos narių, septyni balsavo prieš, aštuoni – susilaikė. Pastarųjų balsai lėmė, kad idėja atmesta.
Įžvelgė populizmo proveržį
„Draustinis – liberalų galvose užgimusi politinė akcija, prieš Seimo rinkimus tapusi pagrindiniu jų rinkimų kampanijos Klaipėdoje akcentu. Buvo renkami žmonių parašai, manipuliuota jų jausmais, mėginta dirbtinai supriešinti bendruomenę“, – politinius oponentus pliekė verslininkas Arūnas Tuma, pamiršęs, kad mitinguose už Girulių miško išsaugojimą sukinėjosi jį į miesto tarybą delegavusių valstiečių ir žaliųjų atstovai.
Buvęs Klaipėdos jūrų uosto direkcijos vadovas ir miesto tarybos narys Arvydas Vaitkus irgi skeptiškai žvelgia į draustinio idėją: „Ką be tam tikrų ribojimų tai duotų? Geležinkelininkai jau atsisakė planų plėsti kelyną miške. Net ir įsteigus draustinį medžiai būtų kapojami, jeigu Vyriausybė neatrastų alternatyvių sprendimų“.
S.Gentvilo šūkį Girulių mišką paversti draustiniu kai kurie uostamiesčio politikai vertino kaip populizmo apraišką – audrą vandens stiklinėje, kurią išvien su liberalais teliuškavo į Seimą kandidatavę valstiečių ir žaliųjų atstovai Ligita Girskienė, Dainius Kepenis, Centro partijos lyderis Naglis Puteikis.
Tikisi Vyriausybės supratimo
Klaipėdos taryba vis dėlto pritarė sprendimui pristatyti Vyriausybei socialinės apklausos dėl Melnragės – Girulių miško ateities rezultatus. Sprendimo projektas dar bus tikslinamas ir svarstomas artimiausiame posėdyje.
Po to ne tik Vyriausybės, bet ir premjerės Ingridos Šimonytės aplinkos ministru paskirto S.Gentvilo Klaipėdos savivaldybė prašys atsižvelgti į dalies gyventojų prašymą neplanuoti naujų geležinkelių Girulių miške.
Pagal Vietos savivaldos įstatymą socialinėse apklausose išreikšta gyventojų nuomonė yra tik patariamojo pobūdžio. „Tikimės, kad Vyriausybė supras klaipėdiečių nerimą dėl ankstesnių ketinimų iškirsti vertingą mišką, nepabijos jo apsaugos įtvirtinti savo nutarimuose“, – vylėsi V.Grubliauskas.
