Kovo 25 dieną Lietuvoje minimos Gandrinės, arba gandrų parskridimo diena. Manoma, kad būtent šią dieną sugrįžę gandrai, ant sparnų, uodegos ar pasparnėje, parneša ir baltąsias kieles, kurios kai kur liaudiškai „ledspiromis“ vadinamos. Tikėta, kad būtent nuo šios dienos pavasario žingsniai gerokai paspartėja, o iki šiol gandro dar nepamatę žmonės šį paukštį norėdavo pamatyti tik skrendantį.
Šiais metais pirmieji gandrai grįžo anksti – pirmosiomis kovo dienomis. Tačiau kol kas tai tik pirmieji pavieniai paukščiai, o masinio atskridimo dar laukiame. Prie savo namų pamatę lizde stovinti ar laukuose braidžiojanti gandrą galime būti tikri, jog pavasaris tikrai sugrįžo!
Baltasis gandras yra laikomas nacionaliniu Lietuvos paukščiu ir ne veltui, nes mūsų šalyje gandrų tankumas yra didžiausias visame jų perėjimo areale. Todėl mums tenka ir didelė atsakomybė rūpintis šios paukščių rūšies apsauga, nes daugelyje Europos valstybių baltieji gandrai yra gerokai retesni, ar net nyksta. Baltasis gandras įrašytas į ES Paukščių direktyvos I priedo rūšių sąrašą, kuriame esančių rūšių apsaugai šalyse narėse turi būti steigiamos specialios paskirties saugomos teritorijos. Lietuvoje tokių teritorijų kol kas nėra įsteigta, nes pas mus tai plačiai paplitusi ir kol kas įprasta paukščių rūšis.
Tačiau tiek šalies, tiek ES gamtos apsaugą reglamentuojantys teisės aktai įpareigoja nuolat stebėti baltųjų gandrų populiacijos būklę, saugoti ne tik šiuos paukščius, bet ir jų lizdus. Deja, bet lizdų apsaugos problema šiuo metu mūsų šalyje yra bene aktualiausia baltųjų gandrų apsaugos problema, galinti turėti neigiamos įtakos ilgalaikiams gandrų populiacijos pokyčiams.
Lietuvos ornitologų draugija nuolat gauna informacijos apie tai, kad artėjant pavasariui elektros linijas prižiūrintys specialistai ant stulpų sukrautus gandralizdžius tiesiog numeta, taip pažeisdami saugomų rūšių apsaugos įstatymą. Suprantame, kad elektros tiekimą gyventojams užtikrinančios organizacijos stengiasi pašalinti tai trukdančias priežastis. Tačiau gandralizdis yra saugomas objektas ir lizdų, kuriuose jau perėjo gandrai, nuvertimas yra lizdo sunaikinimas, kuris užtraukia įstatymuose numatytą atsakomybę.
Kviečiame visus, kurie pastebės naikinamų gandralizdžių atvejus, apie tai informuoti regioninius aplinkos apsaugos agentūros padalinius, arba kreiptis bendruoju pagalbos telefonu.
Visi gandralizdžiai turi būti perkeliami ant specialių metalinių platformų, kurias gali įrengti tik elektros perdavimo linijų priežiūrą vykdančios organizacijos. Pagal galiojančias elektros linijų eksploatacijos taisykles, jokia kita institucija to padaryti negali.
Paukščiai, o juo labiau gandrai, yra puikūs biologinės įvairovės bei ekologiškai darnios aplinkos indikatoriai, todėl šių paukščių kaimynyste turėtų džiaugtis kiekvienas lietuvis. Turimais duomenimis šiuo metu Lietuvos baltųjų gandrų populiacija siekia 19000-20000 perinčių porų. Ir tai parodo, jog mus supančioje aplinkoje dar išlaikoma žmogaus veiklos ir gamtos pusiausvyra.
2013-2017 metais visoje Europoje yra atnaujinamas Europos perinčių paukščių atlasas. Lietuvos ornitologai taip pat dalyvauja šiame projekte – savanoriai ornitologai ir paukščių stebėtojai visoje šalyje renka duomenis apie perinčius paukščius. Ir nors baltųjų gandrų situacija mūsų šalyje yra gana gerai ištirta, yra įdomu, kokie gandrų paplitimo bei perėjimo pokyčiai bus konstatuoti atnaujintame atlase.
Daugelyje Europos valstybių baltieji gandrai taip pat buvo įprastas paukštis, tačiau daugiau kaip prieš 30 metų jų populiacijos drastiškai sumažėjo. Kai kuriose Europos valstybėse šis paukštis visai išnyko ir šiuo metu jose įgyvendinamos rūšies sugrąžinimo programos. Ypač daug pastangų baltųjų gandrų populiacijų atstatymo programoms deda Vokietija, Olandija, Šveicarija, Danija, Prancūzija, Italija ir kitos šalys.
Ar žinojote?
Baltojo gandro kelionė nepaprastai ilga – net 11 000 km kelionę paukščiai įveikia tam, kad pavasarį grįžtų į gimtuosius namus, ar rudenį pasiektų žiemavietes. Baltojo gandro patinas žiemoja atskirai nuo patelės ir būtent jis pirmasis grįžta užimti lizdą. Sugrįžęs atnaujina lizdą – neša šakeles, žabarus, velėną, sausą žolę ir kitas statybines medžiagas. Kartais lizdą „papuošia“ plastikinėmis plėvelėmis, skudurais ar virvėmis. Per daug metų lizdas padidėja ir gali sverti ne vieną šimtą kilogramų.
Vasarą gandro racione net 80 proc. sudaro žiogai!
Baltasis gandras gali išgyventi daugiau nei 30 metų.
Ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Baltarusijoje, Vokietijoje baltasis gandras laikomas nacionaliniu paukščiu.
Prieš parskrendant baltiesiems gandrams, verta pamatyti filmą „Gandrai visada grįžta namo“. Šis filmas buvo nominuotas geriausiu 2011 m. dokumentiniu filmu apie Lietuvos gamtą.
