Šie šaltakraujai gyvūnai žinomi kaip naktinės varlės ir gyvena tik biologiškai itin turtingame Vakarų Ghatų kalnų regione, esančiame pietvakarių Indijoje.
Delio universiteto studentas Sonalis Gargas teigė, kad naktinių varlių – kone mažiausių pasaulyje – paieškos yra kėblus uždavinys vien jau vien dėl to, kad jos yra itin mažos. Štai viena iš naujai atrastų varliagyvių rūšių – Vijayano naktinė varlė – tėra vos 12 mm ilgio. Tuo tarpu mažiausia varlė pasaulyje – lot. Paedophryne amauensis, gyvenanti Papua Naujojoje Gvinėjoje, yra vos 7.7 mm ilgio.
Indijoje aptiktos mažosios naktinės varlės gyvena pelkynuose arba miškingose, drėgnose teritorijose. „Buvo nepaprastai sunku jas surasti, mat šios garsus skleidžiančios varlės nuolatos slėpėsi po plonu miško paklotės sluoksniu ar lapais“, – sakė žurnale „PeerJ“ publikuotos naujos studijos bendraautoris S. Gargas.
Anot jo, jei jie prieidavo per arti, varlės nustodavo skleisit garsus, o tai tik dar labiau apsunkindavo paiešką.
Ieškodami šių varlių, Sonalis su kolegomis patyrė ir neįtikėtinų nuotykių. „Mes taip norėjome įrašyti vienos neatpažintos varlės kurkėjimo garsą, kad net ignoravome netoliese esančių ir mūsų link artėjančių dviejų dramblių trimitavimą. Deja, bet mums teko bėgti nuo jų ir saugoti savo gyvybes. Nespėjome surasti tos varlės ir neįrašėme jos balso“, – pasakojo mokslininkas.
Grįžę į laboratoriją ir išanalizavę parsineštus varliagyvius, mokslininkai sužinojo, kad tai – kelios naujos varlių rūšys. Tai patvirtino DNR tyrimai, fiziologinių charakteristikų ir balsų įrašų analizė.
Varliagyvių ekspertas iš Delio universiteto, studijos bendraautoris Sathyabhama Das Biju sakė, kad šioms varių rūšims reikalinga neatidėliotina apsaugos programa.
Anot jo, kol kas šių miniatiūrinių varlių jų gyvenamosiose vietose yra pakankamai daug, tačiau aplinka, kurioje jos veisiasi, yra itin stipriai pažeista žmogaus veiklos.
Žemės ūkio veikla ir besiplečiantys žmonių gyvenamieji plotai Vakarų Ghato regione gali sumažint šių gyvūnų populiacija iki labai pavojingos ribos.
Pavojų šioms varlių rūšims kelia ir klimato kaita. Kaip portalui nationalgeographic.com sakė Tarptautinės gamtos įvairovės išsaugojimo sąjungos atstovas Nielas Coxas, kylanti žemės atmosferos temperatūra priverčia migruoti gyvūnus į jiems labiau tinkamus gyventi plotus. „Kokios bus viso šito judėjimo pasekmės, mes nežinome“, – tikino N. Coxas.
Jo teigimu, per pastarąjį dešimtmetį užfiksuotas neįtikėtinai didelis naujų varliagyvių rūšių registravimas. Vien nuo 2001 iki 2015 metų užfiksuota 1,581 nauja varliagyvių rūšis. Net 159 iš jų buvo aptiktos Vakarų Ghato regione, kuris primena drėgnuosius Atlanto miškus Brazilijos rytuose.
