Visą dieną ramybės nedavė matytas vaizdas, laukėme vakaro, kada galėsime nuvykti į pamiškę, kurioje matėme gražuolius gyvūnus. Tačiau pamatyti vėl juos buvo ne taip lengva. Savaitė „budėjimo“ nuo paryčių, (vos brėkštant jau reikia tūnoti pasislėpus pamiškėje ir nekvėpuoti) iki sutemų pagaliau davė rezultatą – gražuolis danielius, pasipuošęs įspūdinga ragų karūna, išėjo grakščiu žingsniu pakramsnoti sultingos žolės.
Labai norėjosi, kad jam kompaniją palaikytų ir antrasis, bet, pastarasis pasirodė esantis atsargesnis – vos išvydęs mus nėrė į tankmę ir daugiau nepasirodė. Beliko mėgautis nuostabiuoju vienišiumi, tarsi skraiste apsigaubusiu lengvu rugpjūčio pabaigos rūku.
Danielius – elninių šeimos atstovas.
Lietuvoje danieliai nėra natūraliai išplitusi rūšis. Jie buvo įvežti į mūsų šalies teritoriją ankstyvais istoriniais amžiais ir gyveno iki XVI amžiaus, bet vėliau jų populiacija išnyko. XVII a.-XIX a. buvo auginami kai kurių dvarų parkuose. Tarybiniais metais danieliai vėl bandyti reintrodukuoti Lietuvoje ir buvo atvežti iš VDR, Čekoslovakijos, Vengrijos[1]. 1976–1977 m. į Lietuvą atvežta apie 90 danielių, kurie iš pradžių laikyti voljeruose, vėliau dalis paleista į laisvę, į miškus.
Lietuvoje retas, negausiai aptinkamas tik ten, kur buvo paleistas į laisvę. Vis dažniau auginamas aptvaruose. 2006 m. gyveno apie 580 danielių.
Išvaizdus, 70-125 kg svorio, lieknas, panašus į taurųjį elnią, tik mažesnis ir su baltomis apvaliomis dėmėmis kūno šonuose. Išilgai nugaros – ryški juosva juosta, nusitęsianti per uodegą. Veidrodėlis (beformė balta dėmė, esanti ant užpakalio) ryškesnis nei tauriųjų elnių, su juosvų ar juosvai rudų plaukų juosta pakraščiuose. Uodega ilgesnė nei tauriųjų elnių, su išilgine juoda juosta. Kailio spalva vasarą – rusva ar gelsvai rusva, žiemą – pilkai rusva. Yra baltų ir juosvų danielių. Patinai truputį stambesni. Jų ragai – su mentėmis viršutinėje dalyje.
Minta augaliniu maistu: medžių ir krūmų šakelėmis, ūgliais, žieve (išskyrus alksnius ir beržus), žolėmis ir lauko kultūromis. Taip pat mėgsta grybus.
Poruojasi rugsėjo-spalio mėnesiais. Nėštumas – 7,5-8 mėnesiai. Jaunikliai (1, rečiau 2) atsivedami gegužės-birželio mėnesiais. Gyvena maždaug iki 15 metų.Kadangi Lietuvoje laisvėje gyvena negausiai, ši rūšis didesnės įtakos miško ir laukų ekosistemoms nedaro.
Iš numestų ragų gaminami dekoratyviniai baldai, peilių kotai, sagės bei papuošalai.
