Anot gamtininko, iki šiol nebuvo žinoma, kad baliniai vėžliai gyventų šioje Lietuvos teritorijoje, todėl kilo įtarimas, kad gyvūną čia kažkas specialiai paleido. „Žinoma, reiktų tikėtis, kad tai nauja šių gyvūnų veisimosi vieta, o ne piktavališkas žmonių elgesys“, – vylėsi itin retą gyvūną kelkraštyje aptikęs vyras.
Dvi atsiradimo versijos
Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistė Dalia Bastytė svarstė neįprastoje vietoje aptikto balinio vėžlio atsiradimo hipotezes.
Mokslininkės teigimu, vėžlys kelkraštyje prie Ariogalos atsidurti galėjo dėl dviejų priežasčių. „Prieš daugelį metų vėžliai gyveno ir Kauno apylinkėse, tad gali būti, kad šis individas yra atsitiktinai užsilikęs – mat jų gyvenimo trukmė siekia 100 metų. Tačiau tai gali būti tik pavienio vėžlio stebėjimo atvejis.
Kitas atvejis – jog kažkas važiavo per Pietų Lietuvą, aptiko vėžlį, pasiėmė, pažaidė su juo ir vėliau prie greitkelio paleido“, – portalui lrytas.lt pasakojo D. Bastytė.
Jei pasitvirtintų antrasis spėjimas, šio vėžlio lauktų liūdnas galas. Anot mokslininkės, taip paleistas vėžlys gyventų vienas. Ir nors išgyventų susiradęs tinkamą balą bei peržiemotų, jis negalėtų veistis, nes nerastų sau poros.
Vėžlius išvijo melioracija
Kaip pasakojo D. Bastytė, baliniai vėžliai anksčiau gyveno visoje Lietuvos teritorijoje, buvo aptinkami Latvijoje iki pat Estijos. Tačiau dėl praėjusio amžiaus viduryje įvykdytos melioracijos, kai buvo nusausintos visos pelkės, baliniai vėžliai daug kur labai greitai išnyko ir tik kai kur išliko pavieniai individai.
Todėl dabar balinių vėžlių populiacijos, kurios deda kiaušinius ir sulaukia jauniklių, aptinkamos tik Pietų Lietuvoje. „Ten jie nuolatos stebimi. Jie deda kiaušinius ir išsirita vėžliukai“, – sakė Lietuvos gamtos fondo biologė D. Bastytė.
Baliniai vėžliai gyvena Varėnos bei Lazdijų rajone. Skaičiuojama, kad iš viso mūsų šalyje šiuo metu aptinkama apie 400-500 balinių vėžlių. Jie yra įrašyti į Lietuvos Raudonąją knygą ir yra griežtai saugomi įstatymo.
Tikslas – išlaikyti populiaciją
Dėl specifinės landšafto sandaros melioracija nepaveikė visų pelkių Pietų Lietuvoje, tad vėžliams ši vieta liko vienintele viltimi. Dabar, siekiant išsaugoti esamą populiaciją, steigiamos saugomos teritorijos. „Tai – viena iš svarbiausių priemonių. Be to, balinius vėžlius gina ir įstatymas, pagal kurį yra draudžiamas neigiamas poveikis radimvietėms ir buveinėms“, – aiškino Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriaus pavaduotojas Algirdas Klimavičius.
Anot jo, šiuo metu svarbiausia yra ne didinti populiaciją, o išsaugoti esamas teritorijas. „Vien gyvūno perkėlimas į kitą vietą jokio rezultato neduos. Baliniams vėžliams būtinos tinkamos sąlygos žiemojimui, kiaušinių dėjimui, jauniklių išgyvenimui. Todėl keliame realesnį tikslą – išsaugoti šiuos gyvūnus esamoje arealo zonoje“, – tikino A. Klimavičius.
Gamtininkai, pastebėję ne vietoje esančias dėtis, pavyzdžiui, kelio sankasose ar miško keliuose, juos iškasa ir perduoda į specialistų rankas. „Būtent taip yra vykdoma vėžlių saugojimo ir veisimo programa bei įsipareigojimas, kurį finansuoja Europos Sąjunga. Inkubatoriuje išperėti, sustiprėję ir paaugę vėžliukai palaikomi per žiemą, paauginami ir paleidžiami atgal į tas pačias buveines“, – aiškino aplinkosaugininkas A. Klimavičius.
Būtinos ypatingos sąlygos
Balinis vėžlys gyvena pelkėse, nedideliuose durpinguose ežeriukuose. Be to, vėžliai žiemoja ypatingose vietose – šaltiniuotų vandens telkinių dugnuose, kurie neužšąla. Jiems patinka rudas, drumstas vanduo. Telkinyje turi būti kupstų ar bent jau nuvirtęs medis. „Kadangi vėžlys yra šaltakraujis gyvūnas, jis turi pasišildyti saulėje, o turėdamas juodą kiautą, jis gerai įšyla. Po pusvalandžio saulės atokaitoje vėžlys jau gali greitai judėti ir plaukti. Tuo metu jis gaudo grobį – dažniausiai įvairius bestuburius. Gali pagauti ir silpnesnę varlę, kartais ėda ir nugaišusias žuvis“, – aiškino biologė D. Bastytė.
Gegužės pabaigoje balinio vėžlio patelės kiaušinius deda smėlėtuose, žvyruotuose šlaituose netoli vandens telkinių. Užkastus kiaušinius šildo saulė ir vėžliukai patys išsirita. Rudenį išsiperėję maži vėžliukai žiemoja savo lizde po žeme, o pavasarį, maždaug balandžio mėnesį, turi greitai pasiekti vandenį, mat jie – puikus grobis daugeliui plėšrūnų. „Kartais nutinka ir taip, kad kiaušinius vėžliai padeda ir 3 km atstumu nuo vandens, kai neranda tam tinkamos vietos“, – balinių vėžlių veisimosi ypatybes dėstė mokslininkė.
Pavojus – amerikietiški vėžliai
Nors vietinių vėžlių rūšis Lietuvoje – tik viena, po truputį mūsų šalyje plinta invaziniai – amerikietiški vėžliai. Juos įsigiję zooprekių parduotuvėse žmonės tikisi, kad šie neaugs dideli. O jie ima ir užauga gerokai didesni nei baliniai vėžliai.
„Žmogui tokį vėžlį laikyti namuose pakankamai sudėtinga – jis yra mėsėdis, gana stipriai teršia vandenį, turi gyventi dideliame akvariume, kuriame turi būti įrengta labai gera filtravimo sistema. Taip nutinka, kad žmonės tų vėžlių nebenori laikyti, o tokios institucijos, kuri surinktų nereikalingus gyvūnus nėra, todėl kantrybės pritrūkę žmonės, deja, juos paleidžia į gamtą“, – pasakojo D. Bastytė.
Tokio vėžlio likimas – dvejopas. Greičiausiai jis sušals ir numirs. Tačiau kai kurie išgyvena, todėl Pietų ir Vakarų Europoje šie vėžliai jau yra viena invazyviausių rūšių. Svetimoje teritorijoje išgyvenę jie kenkia gamtai ir daro didelę žalą vietimėms rūšims.
Kruopščiai saugo buveines
Kaip minėjo biologė D. Bastytė, bene efektyviausia balinių vėžlių apsauga – neviešinama tiksli jų veisimosi vieta. Be to, buveinės intensyviai atkūrinėjamos – iniciatyva vykdoma kartu su regioniniais parkais ir Lietuvos gamtos fondu.
„Buvo pastebėta, vėžlių kiaušiniai neiškenčia žiemos, mat dėl klimato kaitos nesusidaro storas sniego sluoksnis, kuris saugo nuo šalčio. Žemė šaltuoju metų laiku išlieka drėgna, o kai staiga užšąla, tuo pačiu sustingsta ir kiaušiniai, ir vėžliukai“, – teigė mokslininkė.
Pastebėjus mažą balinių vėžlių išgyvenamumą, kritiniu gyvenimo periodu gyvūnai yra išvežami į Lietuvos zoologijos sodą, kur specialiomis sąlygomis jie praleidžia žiemą, o pavasarį ar vasarą sustirpėję gyvūnai paleidžiami į gamtą.
Aplinkos ministerija įspėja, kad baudos už vėžlių ar jų dėčių naikinimą ar neteisėtą paėmimą siekia iki 850 eurų.
