Beveik visi šie eismo įvykiai nutiko tamsiuoju paros metu. Gamtininkai skuba perspėti vairuotojus – šimtai tūkstančių gyvūnų kelia rimtą pavojų žmonėms. Netekti gyvybės rizikuoja ir patys žvėrys.
Remiantis Aplinkos ministerijos pateikta informacija, Lietuvoje šiuo metu suskaičiuota 16,5 tūkst. briedžių, 47 tūkst. tauriųjų elnių ir net 156 tūkst. stirnų. Būtent šie gyvūnai ir yra pavojingiausi kelyje.
Pasak gamtininko Selemono Paltanavičiaus, susidūrimų su gyvūnais keliuose ypač padaugėja savaitgaliais. „Automobilių keliuose yra tiek, kad net vidury laukų norint iš šalutinio kelio išsukti į pagrindinį, reikia laukti kone penkias minutes. Tai žvėrims saugiai pereiti į kitą miško pusę per kelią beveik neįmanoma“, – portalui lrytas.lt tikino S.Paltanavičius.
Blaškosi jauni žvėrys
„Šiuo metu yra ypatingas žvėrių migracijos, keliavimo ir judėjimo metas. Naktys trumpėja, todėl žvėrys turi vis mažiau laiko pasimaitinti. Iš gyvūnų šeimų išvaromi ūgtelėję, beveik subrendę jaunikliai – tiek įvairūs kanopiniai, tiek ir, pavyzdžiui, bebrai. Tokie gyvūnai ieško naujų teritorijų, neturi namų ir nesiorientuoja aplinkoje“, – aiškino gamtininkas S.Paltanavičius.
Jam pritarė ir Valstybės saugomų teritorijų tarnybos vyr. specialistas Laimutis Budrys. Jis teigė, kad šiuo metu stirniniai gyvūnai aktyviai pradeda ieškoti naujų teritorijų, žymi jas ragais. Jauniklių atsivedę bebrai iš savo šeimos veja paaugusius antramečius jauniklius. „Būtina žinoti, kad bebrai ne tik vandenyje plaukioja, bet ir į kelią dažnai išbėga. Ypač prie pelkynų, upelių ar melioracijos griovių“, – tikino L.Budrys.
Anot jo, briedžių šeimose taip pat vyksta skyrybos – antramečiai jaunikliai paleidžiami savarankiškam gyvenimui.
Pavojingiausi – didieji
Vis dėlto pavojingiausi kelyje – didieji gyvūnai: stirnos, elniai ir briedžiai. Šernai taip pat gali pridaryti rimtos žalos, tačiau šių gyvūnų Lietuvoje gerokai sumažėję – dėl afrikinio kiaulių maro dalis jų išmedžiota, dalis išgaišo.
Pasak gamtininko S.Paltanavičiaus, susidūrimų su elniais kelyje pasitaiko mažiau, mat jie baikštesni. Elnias, pajutęs artėjantį pavojų, skuba dingti. O štai briedis – lėtas gyvūnas, jis prie kelio gali stovėti ir spoksoti keletą valandų faktiškai nejudėdamas. Vis dėlto stirnos – dažniausiai kelyje pasitaikantis stambusis žvėris.
„Matyti, kad pakelėse rytais guli gana stipriai sumaitotų stirnų. Dažnai jas partrenkia sunkiasvorės transporto priemonės. Dar daugiau partrenkiama smulkiųjų – lapių ir ežių. Pastarųjų kasmet keliuose žūsta apie 10 tūkst.“, – teigė gamtininkas.
Keliai nutiesti žvėrių namuose
Anot S.Paltanavičiaus, klaidinga manyti, kad žvėrys kalti, kad išbėga į kelią ir sukelia skaudžias avarijas. „Tai yra bendra problema. Būkime sąžiningi – tai mes per žvėrių namus nutiesėme kelius. Negana to, juos dar ir aptvėrėme. Lietuvoje daug tokių vietų, kur sustojusios prie tinklo stirnos žiūri į kelią. Joms reikėtų keliauti į kitą miško dalį, o perėjimų nėra daug. Be to, įrengtais tuneliais naudojasi tik smulkieji gyvūnai. Kanopiniai žvėrys į juos nieku gyvu nelįs. Jiems tai tarsi spąstai“, – kalbėjo gamtininkas.
Tad tiek keliai, tiek juos juosiančios tvoros – tai gyvūnams atimta laisvė keliauti. Tačiau net ir didžiausias tvoras laukiniai gyvūnai stengsis apeiti ir pakliūti į kitą kelio pusę. „Jie turi instinktus, jie užuodžia, juos veikia visai kita – chemijos – kalba. Niekas gamtoje be paaiškinimo nevyksta. Tai yra jų gyvenimo filosofija, išlikimo dalis. Deja, tokios tvoros ir perskirtos teritorijos gamtoje be pasekmių nelieka“, – teigė S.Paltanavičius.
Vis dėlto gamtininkas džiaugėsi, kad Europoje ir Amerikoje yra įrengti žalieji tiltai, kuriais žvėrys noriai naudojasi, – tokiuose keliuose ne tik saugu, bet ir pasirūpinama gyvūnų gerove, nesutrikdomi jų migracijos keliai. Tačiau Lietuvoje šių inžinerinių gamtosaugos įrenginių statyti vis dar neplanuojama.
Žalieji tiltai Lietuvai per brangūs
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas porlatui lrytas.lt teigė, kad siekiant apsaugoti vairuotojus ir žvėris nuo susidūrimo keliuose, yra įrengtos apsauginės tvoros, iškastos požeminės perėjos smulkiesiems gyvūnams, o pagrindinėse žvėrių migracijos ar maitinimosi vietose pastatyti įspėjamieji ženklai.
Tačiau nors tvoros pamiškėse iš dalies ir apsaugo nuo nelaimių, gyvūnams tokie jų teritorijų suskaidymai nėra palankūs. „Taip padalijamas ir užblokuojamas įprastas migracijos takas. Juk gyvūnai migruoja ne šiaip sau – tai žiemos ir vasaros, poravimosi mirgracija. Tokios priemonės gyvūnų natūraliam elgesiui nėra gerai, tačiau taip saugoma ir žmonių, ir pačių žvėrių gyvybė“, – teigė pašnekovas.
Vis dėlto tvorų, tunelių ir ženklų nepakanka, kad tiek žmonės, tiek gyvūnai būtų maksimaliai saugūs. Tam būtini žalieji tiltai. Deja, bet Lietuvai tokie statiniai yra pernelyg brangūs.
„Rekonstruojant kelius ar geležinkelius žalieji tiltai būtų tikrai efektyvus ir žvėrims nekenksmingas metodas išvengti susidūrimo. Bet tai nemažai kainuoja. Todėl kol kas jokio realaus žaliųjų tiltų statymo projekto nėra. Tai turėtų inicijuoti Aplinkos ministerija kartu su Susisiekimo ministerija“, – teigė V.Graičiūnas.
Susidūrimai su žvėrimis – ir mieste
Gamtininkas S.Paltanavičius teigė, kad susidurti su laukiniais gyvūnais gali tekti ne tik užmiestyje. Skaudžių incidentų įvyksta net ir didžiuosiuose šalies miestuose. „Su stirnomis ar smulkesniais gyvūnais neretai susiduriama Kaune ir Vilniuje, su briedžiais – dažniau Klaipėdoje. Tokių atvejų kasmet būna po keliolika“, – konstatavo pašnekovas.
Todėl budrumą vairuojant automobilį būtina išlaikyti tiek mieste, tiek užmiestyje. Pavojingiausias laikas, anot gamtininko, nuo 19–20 valandos vakaro iki 8–9 valandos ryto. „Tuo metu žvėrys eina iš miškų maitintis. Be to, miškuose daugėjant uodų, žvėrys vis dažniau keliauja į pievas, kur bando išvengti kraujasiurbių atakų“, – aiškino S.Paltanavičius.
Kaip išvengti nelaimingo atvejo
Gamtininkas rekomenduoja atidžiai stebėti kelio ženklus, išlaikyti dėmesį ir neatsipalaiduoti. Anot jo, perspėjamieji ženklai pakelėse statomi ne šiaip sau. „Žmonės vis dar važiuoja per greitai. Kai kas į atsargumą kelyje žiūri atsainiai“, – kalbėjo S.Paltanavičius.
Jei tamsiuoju paros metu pakelėje pamatėte rudą dėmę, dažniausiai tai bus stirna. Tokiu atveju būtina mažinti greitį arba visiškai sustoti, kad gyvūnai ramiai pereitų kelią. Gamtininkas pabrėžė, kad pavojingiausia vieta – už miško, kur baigiasi apsauginė tvora. „Į patvorę atėjęs žvėris tuoj pat lekia skersai kelio. Tad pamiškės – pačios pavojingiausios“, – tikino specialistas.
Ką daryti po susidūrimo?
Net ir laikantis visų atsargumo taisyklių, 100 proc. nuo nelaimės nėra apsaugotas nė vienas. Pasak Valstybės saugomų teritorijų tarnybos vyr. specialisto L.Budrio, nepavykus išvengti susidūrimo su gyvūnu kelyje, veiksmų eiga paprasta. Jei įvykio metu nukentėjo žmonės, kuo skubiau apie tai praneškite bendruoju pagalbos numeriu ir kvieskite greitąją pagalbą.
„Reikia skambinti pagalbos telefonu 112 ir pranešti policijai apie įvykį, tuomet medžiotojų būreliui ar klubui, kurio teritorijoje yra partrenktas gyvūnas, surašomas protokolas, paimamas gyvūnas. Jei jis dar gyvas, nutraukiamos jo kančios ir jis patraukiamas nuo kelio“, – aiškino L.Budrys.
Pasak L.Budrio, jei gyvūnas partrenktas kelio atkarpoje, pažymėtoje įspėjamuoju ženklu „Laukiniai gyvūnai“, gali būti surašytas administracinio nusižengimo protokolas, skiriamas įspėjimas arba administracinė bauda. „Įvykį įvertina policija. Tačiau kol kas už netyčia partrenktą gyvūną valstybei žalos atlyginti nereikalaujama“, – aiškino pašnekovas.
Jei automobilis draustas savanorišku draudimu, dėl žalos atlyginimo reikia tartis su draudimo bendrove.
„Skaudžiausios nelaimės dažniausiai įvyksta magistraliniuose ir krašto keliuose. Apie didelę tikimybę, kad per kelią gali judėti laukiniai gyvūnai, įspėja kelio ženklai „Laukiniai gyvūnai“, įrengti pavojingose vietose esančiuose kelio ruožuose“, – pranešė Lietuvos policija.
Jeigu pastebėjote kelkraštyje stovintį gyvūną – važiuokite pro jį itin lėtai ir atsargiai, nemirksėkite tolimosiomis žibintų šviesomis, jokiu būdu nenaudokite garsinio signalo – apakinto ir išgąsdinto gyvūno elgesys gali būti labai pavojingas ir nenuspėjamas.
Jeigu susidūrus su gyvūnu buvo apgadinti kelio ženklai, atitvarai arba kitokie kelio elementai, jeigu buvo sužeistas arba nugaišo gyvūnas – vairuotojas privalo telefonu pranešti policijai apie eismo įvykį ir vykdyti pareigūnų nurodymus. Nugaišusiu gyvūnu pasirūpins aplinkosaugininkai ir medžiotojai.
