Pavyzdžiui, stirnos Lietuvoje poruojasi tik liepos-rugpjūčio mėnesiais. Tuomet gamtoje netrūksta maisto, o ir sąlygos yra labai geros. Tačiau svarbiausia tai, kad po 9,5 mėnesių trukmės nėštumo stirnos jauniklius atsiveda gegužės-briželio mėnesiais. Taigi, stirniukai spėja per vasarą ir rudenį sustiprėti, kad galėtų iškęsti žiemą. Ta pati logika apsprendžia daugelio rūšių poravimosi laiką.
Tuo tarpo žmonėms resursai yra prieinami bet kuriuo metų laiku. Taip buvo visada – urviniai žmonės nepramiegodavo visos žiemos, o eidavo medžioti. Mokėdami įžiebti ugnį jie galėjo visai šeimai suteikti šilumos ir maisto. Todėl noras poruotis kartais tik susilpnėdavo ar sustiprėdavo, bet niekada visiškai neišnyko.
Žmonės yra socialiniai gyvūnai ir mums svarbu ne tik pats poravimasis ir vaikai, bet ir ryšys. Žmonės visada nori būti kartu su kitais. Tuo tarpu daugelis kitų gyvūnų pasibaigus poravimosi sezonui pasitraukia į vienumą. Visgi, išskirtiniais atvejais žmonės gali turėti poravimosi sezoną.
Vakarų Kenijoje dauguma vaikų gimsta kovo-birželio mėnesiais, nes tuo metu nedidelės kaimiškos bendruomenės turi daugiau maisto. Lietuvoje ir kai kuriose kitose šalyse gandrai yra siejami su vaikais. Teigiama, kad jie juos ir atneša. Manoma, kad tokie pasakojimai buvo sukurti dėl to, kad dauguma vaikų gimdavo kovo pabaigoje-gegužės pradžioje, kuomet į šalį parskrenda gandrai. Tuomet galimas žmonių poravimosi sezonas – maždaug Joninių metu.
Daugiau skaitykite technologijos.lt
