Pasiūlymas Lietuvai: sostinės centre – lobis, iš kurio uždirbtų milijonus

Prieš maždaug tris dešimtmečius lašišų populiacija Lietuvoje buvo priartėjusi prie išnykimo ribos – šių stambių žuvų liko tik keliose šalies upėse – Žeimenoje ir Neryje.

Brakonierių įrankiai, kuriais gaudomos lašišos.<br>Lrytas.lt nuotr.
Brakonierių įrankiai, kuriais gaudomos lašišos.<br>Lrytas.lt nuotr.
Brakonierių įrankiai, kuriais gaudomos lašišos.<br>Lrytas.lt nuotr.
Brakonierių įrankiai, kuriais gaudomos lašišos.<br>Lrytas.lt nuotr.
Brakonierių įrankiai, kuriais gaudomos lašišos.<br>Lrytas.lt nuotr.
Brakonierių įrankiai, kuriais gaudomos lašišos.<br>Lrytas.lt nuotr.
Lašišos ir šlakiai neršia net Vilnelės upėje, Vilniuje.<br>Lrytas.lt nuotr.
Lašišos ir šlakiai neršia net Vilnelės upėje, Vilniuje.<br>Lrytas.lt nuotr.
Lašišos ir šlakiai neršia net Vilnelės upėje, Vilniuje.<br>Lrytas.lt nuotr.
Lašišos ir šlakiai neršia net Vilnelės upėje, Vilniuje.<br>Lrytas.lt nuotr.
Vokės užtvanka.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vokės užtvanka.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Belmonto užtvanka.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Belmonto užtvanka.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Belmonto užtvanka,naujai sutvarkyta<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Belmonto užtvanka,naujai sutvarkyta<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kauno hidroelektrinė.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauno hidroelektrinė.<br>M.Patašiaus nuotr.
Naujos Vilnios popieriaus fabriko užtvanka.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Naujos Vilnios popieriaus fabriko užtvanka.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lašišos neršia net ir Vilnelės upėje Vilniuje, tačiau ją pasiekti žuvims yra labai sunku.<br>Lrytas.lt nuotr.
Lašišos neršia net ir Vilnelės upėje Vilniuje, tačiau ją pasiekti žuvims yra labai sunku.<br>Lrytas.lt nuotr.
Vokės upės užtvanka.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vokės upės užtvanka.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kauno hidroelektrinė.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauno hidroelektrinė.<br>M.Patašiaus nuotr.
 Brakonieriai naikina į Lietuvos upes plaukiančias neršti lašišas.<br> „Lašišos dienoraštis“ nuotr.
 Brakonieriai naikina į Lietuvos upes plaukiančias neršti lašišas.<br> „Lašišos dienoraštis“ nuotr.
 Brakonieriai naikina į Lietuvos upes plaukiančias neršti lašišas.<br> „Lašišos dienoraštis“ nuotr.
 Brakonieriai naikina į Lietuvos upes plaukiančias neršti lašišas.<br> „Lašišos dienoraštis“ nuotr.
 Brakonieriai naikina į Lietuvos upes plaukiančias neršti lašišas.<br> „Lašišos dienoraštis“ nuotr.
 Brakonieriai naikina į Lietuvos upes plaukiančias neršti lašišas.<br> „Lašišos dienoraštis“ nuotr.
 Brakonieriai naikina į Lietuvos upes plaukiančias neršti lašišas.<br> „Lašišos dienoraštis“ nuotr.
 Brakonieriai naikina į Lietuvos upes plaukiančias neršti lašišas.<br> „Lašišos dienoraštis“ nuotr.
 Brakonieriai naikina į Lietuvos upes plaukiančias neršti lašišas.<br> „Lašišos dienoraštis“ nuotr.
 Brakonieriai naikina į Lietuvos upes plaukiančias neršti lašišas.<br> „Lašišos dienoraštis“ nuotr.
 Brakonieriai naikina į Lietuvos upes plaukiančias neršti lašišas.<br> „Lašišos dienoraštis“ nuotr.
 Brakonieriai naikina į Lietuvos upes plaukiančias neršti lašišas.<br> „Lašišos dienoraštis“ nuotr.
 Brakonieriai naikina į Lietuvos upes plaukiančias neršti lašišas.<br> „Lašišos dienoraštis“ nuotr.
 Brakonieriai naikina į Lietuvos upes plaukiančias neršti lašišas.<br> „Lašišos dienoraštis“ nuotr.
 Brakonieriai naikina į Lietuvos upes plaukiančias neršti lašišas.<br> „Lašišos dienoraštis“ nuotr.
 Brakonieriai naikina į Lietuvos upes plaukiančias neršti lašišas.<br> „Lašišos dienoraštis“ nuotr.
 Brakonieriai naikina į Lietuvos upes plaukiančias neršti lašišas.<br> „Lašišos dienoraštis“ nuotr.
 Brakonieriai naikina į Lietuvos upes plaukiančias neršti lašišas.<br> „Lašišos dienoraštis“ nuotr.
 Brakonieriai naikina į Lietuvos upes plaukiančias neršti lašišas.<br> „Lašišos dienoraštis“ nuotr.
 Brakonieriai naikina į Lietuvos upes plaukiančias neršti lašišas.<br> „Lašišos dienoraštis“ nuotr.
 Brakonieriai naikina į Lietuvos upes plaukiančias neršti lašišas.<br> „Lašišos dienoraštis“ nuotr.
 Brakonieriai naikina į Lietuvos upes plaukiančias neršti lašišas.<br> „Lašišos dienoraštis“ nuotr.
 Brakonieriai naikina į Lietuvos upes plaukiančias neršti lašišas.<br> „Lašišos dienoraštis“ nuotr.
 Brakonieriai naikina į Lietuvos upes plaukiančias neršti lašišas.<br> „Lašišos dienoraštis“ nuotr.
 „Lašišos dienoraštis“ nuotr.
 „Lašišos dienoraštis“ nuotr.
 Brakonieriai naikina į Lietuvos upes plaukiančias neršti lašišas.<br> „Lašišos dienoraštis“ nuotr.
 Brakonieriai naikina į Lietuvos upes plaukiančias neršti lašišas.<br> „Lašišos dienoraštis“ nuotr.
 Brakonieriai naikina į Lietuvos upes plaukiančias neršti lašišas.<br> „Lašišos dienoraštis“ nuotr.
 Brakonieriai naikina į Lietuvos upes plaukiančias neršti lašišas.<br> „Lašišos dienoraštis“ nuotr.
Ligų užpultos lašišos.<br> „Lašišos dienoraštis“ nuotr.
Ligų užpultos lašišos.<br> „Lašišos dienoraštis“ nuotr.
Ligų užpultos lašišos.<br> „Lašišos dienoraštis“ nuotr.
Ligų užpultos lašišos.<br> „Lašišos dienoraštis“ nuotr.
Ligų užpultos lašišos.<br> „Lašišos dienoraštis“ nuotr.
Ligų užpultos lašišos.<br> „Lašišos dienoraštis“ nuotr.
Ligų užpultos lašišos.<br> „Lašišos dienoraštis“ nuotr.
Ligų užpultos lašišos.<br> „Lašišos dienoraštis“ nuotr.
Ligų užpultos lašišos.<br> „Lašišos dienoraštis“ nuotr.
Ligų užpultos lašišos.<br> „Lašišos dienoraštis“ nuotr.
Kuršių mariose pagauta lašiša draudžiama prekiauti.<br>Lrytas.lt nuotr.
Kuršių mariose pagauta lašiša draudžiama prekiauti.<br>Lrytas.lt nuotr.
Kuršių mariose pagauta lašiša draudžiama prekiauti.<br>Lrytas.lt nuotr.
Kuršių mariose pagauta lašiša draudžiama prekiauti.<br>Lrytas.lt nuotr.
 „Lašišos dienoraštis“ įkūrėjas Kęstutis Klimavičius. <br> „Lašišos dienoraštis“ nuotr.
 „Lašišos dienoraštis“ įkūrėjas Kęstutis Klimavičius. <br> „Lašišos dienoraštis“ nuotr.
„Kuršių mariose lašišos pasirodo birželį, todėl aplinkosaugines akcijas vertėtų daryti atskiruose regionuose – birželį, liepą ir rugpjūtį koncentruotis ties Kuršių mariomis“, – tikino Aplinkos ministerijos Gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vedėjas V. Graičiūnas.<br>Lrytas.lt nuotr.
„Kuršių mariose lašišos pasirodo birželį, todėl aplinkosaugines akcijas vertėtų daryti atskiruose regionuose – birželį, liepą ir rugpjūtį koncentruotis ties Kuršių mariomis“, – tikino Aplinkos ministerijos Gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vedėjas V. Graičiūnas.<br>Lrytas.lt nuotr.
Iš Lietuvos upių lašišos pasitraukė užtvėrus kelią į nerštavietes. „Sovietmečiu kilo upių užtvankos, kurių dabar yra apie 100“, – tikino mokslininkas dr. S. Stakėnas<br>Lrytas.lt nuotr.
Iš Lietuvos upių lašišos pasitraukė užtvėrus kelią į nerštavietes. „Sovietmečiu kilo upių užtvankos, kurių dabar yra apie 100“, – tikino mokslininkas dr. S. Stakėnas<br>Lrytas.lt nuotr.
Lašišos Lietuvos teritorijoje gyveno ir neršė nuo pat ledynmečio pabaigos prieš maždaug 11-14 tūkst. metų. Ir jos buvo itin gausiai paplitusios iki sovietmečio, kai iškilo daugybė užtvankų. O dabar, atkūrus lašišų ir šlakių populiaciją, žuvis ėmė naikinti brakonieriai.<br> lrytas.lt nuotr.
Lašišos Lietuvos teritorijoje gyveno ir neršė nuo pat ledynmečio pabaigos prieš maždaug 11-14 tūkst. metų. Ir jos buvo itin gausiai paplitusios iki sovietmečio, kai iškilo daugybė užtvankų. O dabar, atkūrus lašišų ir šlakių populiaciją, žuvis ėmė naikinti brakonieriai.<br> lrytas.lt nuotr.
Daugiau nuotraukų (40)

Lrytas.lt

Dec 5, 2018, 8:11 PM, atnaujinta Dec 6, 2018, 3:51 PM

Prieš maždaug tris dešimtmečius lašišų populiacija Lietuvoje buvo priartėjusi prie išnykimo ribos – šių stambių žuvų liko tik keliose šalies upėse – Žeimenoje ir Neryje.

Buvo paplitusios visoje Lietuvoje

Kaip pasakojo Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto vyr. mokslo darbuotojas dr. Saulius Stakėnas, lašišos Lietuvos teritorijoje gyveno ir neršė nuo pat ledynmečio pabaigos prieš maždaug 11-14 tūkst. metų.

„Ir jos buvo itin gausiai paplitusios iki sovietmečio. Kai Klaipėdos kraštas priklausė Prūsijai, iš jūros į upes migruojančioms lašišoms sugauti buvo įrengtas laikinas tiltas Nemuno žemupyje. Lašišos buvo gaudomos labai dideliais kiekiais, nes tai buvo itin svarbus baltymų šaltinis“, – pasakojo S. Stakėnas.

Anot jo, net ir po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos upės ir upeliai dar buvo gausūs šių vertingų žuvų. „Teko matyti nuotraukas, darytas 1948-49 metais, kaip Dzūkijoje, prie Ūlos upės esančioje sodyboje ant klėties sienos puikuojasi pakabintos penkios ar šešios lašišos, kurių ilgis siekė apie 1,2-1,3 metrus, o svoris tokių žuvų – apie 20 kilogramų”, – prisiminė gamtininkas dr. S. Stakėnas.

Tačiau sovietmečiu vykdyta ūkinė veikla ir padidėjęs aplinkos užterštumas išvijo lašišas iš daugelio Lietuvos upių. Šios vertingos žuvys priartėjo prie išnykimo ribos.

Iš Lietuvos upių lašišos pasitraukė užtvėrus kelią į nerštavietes. „Sovietmečiu kilo upių užtvankos, kurių dabar yra apie 100“, – tikino mokslininkas dr. S. Stakėnas.

Užtvankos lašišoms – tarsi peilis po kaklu

Kai kurios net ir nebenaudojamos užtvankos trukdo lašišoms pasiekti nerštavietes, tačiau jų griovimas komplikuotas, susiduriama su daugybe biurokratinių kliūčių. „Pavyzdžiui, Belmonto užtvanka Vilnelėje, Vokės užtvanka Grigiškėse ar Jūros upės užtvanka Tauragėje. Šių statinių neleidžiama griauti, kai kurie savininkai net neina į kompromisą dėl žuvitakių įrengimų“, – tikino gamtininkas.

Tokia situacija, pasak S. Stakėno, kelia dvigubą pyktį: „Kaip sakoma, velnias slypi detalėse. Už jų pagamintą elektrą už mokesčių mokėtojų pinigus mokama dotacija kaip už ekologišką energiją. Tokios elektrinės turėtų prarasti dotaciją, nes jie man niekaip neįrodys, kad jų pagaminama elektra yra ekologiška, kai jie net neleidžia žuvitakio įrengti“, – piktinosi gamtininkas.

Vis tik bene didžiausią neigiamą įtaką lašišinių žuvų populiacijai daro Kauno hidroelektrinė. Anot mokslininko, joje žuvitakio įrengimas yra komplikuotas, sudėtingas ir brangus. „Blogiausias variantas būtų, jei pastatytume brangiai kainuojantį žuvitakį, o žuvys juo nesinaudotų. Ir toks scenarijus yra įmanomas“, – aiškino S. Stakėnas.

Atidarys naujus kelius į nerštavietes

Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjo Vilmanto Graičiūno, Europoje jau pašalinta apie 3,5 tūkst. užtvankų, jas šalinti planuojama ir Lietuvoje. „Tikimės atidaryti naujų upių atkarpų lašišoms ir šlakiams neršti. Vienas iš tokių derybų objektų – Anykščių Šventosios užtvanka. Pašalinus šią kliūtį atsidarytų dar 65 kilometrai upės, kurioje yra gerų rėvų, nerštaviečių“, – tikino V. Graičiūnas.

Tačiau kol hidroelektrinių pagaminama energija yra dotuojama, tol tikėtis lengvo kelio lašišoms – neverta.

„Užtvankų, kurios trukdo lašišoms, Lietuvoje yra ne viena. Jose pagaminama atsinaujinanti, bet jokiu būdu ne „žalia“ energija, nes ji daro didžiulę žalą upių ekosistemoms. Jei jos nebūtų dotuojamos, tai tos elektrinės pačios užsidarytų. Tada jau būtų sprendžiamas tų užtvankų šalinimo klausimas, – sakė V. Graičiūnas.

Tačiau dabar, jau atstatant lašišų populiaciją ir atveriant naujas nerštavietes, susiduriama su kitomis – verslinės žvejybos ir brakonieriavimo problemomis bei lašišas puolančiomis ligomis.

Puola brakonieriai

Prieš kelis dešimtmečius pradėjus lašišų ir šlakių populiacijos atkūrimo programą, šių vertingų žuvų Lietuvos upėse padaugėjo. Tuo pačiu atsirado ir norinčiųjų šios vertingos žuvies prisigaudyti nelegaliai.

Kaip teigė visuomeninės organizacijos „Lašišos dienoraštis“ įkūrėjas ir vadovas Kęstutis Klimavičius, didėjant lašišinių žuvų kiekiui, daugėja ir brakonieriavimo atvejų.

„Nuo sovietmečio žmonių smegenyse likę, kad raudoni ikrai labai vertingi. Tai lašišų neršto metu Vilnelėje ir kitose upėse apstu brakonierių, kurie įvairiais nelegaliais būdais tas žuvis ima. Brakonieriai naudoja ir tinklus, ir dvigubus trišakius, ir žeberklus“, – teigė K. Klimavičius.

Prie brakonieriavimo prisideda ir žvejai verslininkai, kurie nelegaliai pagautas lašišas, pavyzdžiui, Kuršių mariose, parduoda. Jas superka kai kurie neatsakingi restoranai ar perpardavinėtojai.

Lašišų ir šlakių apsauga užsiimantis vyras teigė, kad jų tikslas – ne sugauti brakonierių su laimikiu, bet užkirsti brakonieriavimui kelią. „Dabar už nelegaliai pagautą lašišą skiriama 580 eurų bauda. Tačiau akivaizdu, kad kol pats brakonierius pričiumpamas, jau būna pagavęs ne vieną dešimtį lašišų. Pavyzdžiui, per 3-5 metus tą patį asmenį pagauna tik vieną kartą. Tai aš manau, kad bauda vien už bandymą brakonieriauti turėtų prasidėti nuo 1800 ir siekti 5000 eurų“, – aiškino visuomenininkas K. Klimavičius.

Puola ir ligos

Neretai brakonierių gaudomos žuvys naudojant brutalius metodus būna sužalojamos, jas dažniau puola įvairios ligos, nusilpsta imunitetas, jos mažiau atsparios aplinkos veiksniams.

Kaip teigė gamtininkas S. Stakėnas, šiais metais Vilnelėje gyvenančioms lašišoms užfiksuota liga, tačiau kol kas nėra žinoma, kokia: „Ligas teisingai galima diagnozuoti pradinėje stadijoje. Tačiau pas mus tyrimams žuvys paimamos jau per vėlai. Ligų protrūkis yra beveik visada susijęs su intensyvia lašišų žuvininikyste. Norvegijoje ar Škotijoje, kur lašišos auginamos jūroje dideliuose aptvaruose, kur yra didelė jų koncentracija, ten yra palankios sąlygos ligoms plisti. Vėliau užkratas pakliūna į laukines lašišas ir joms sukelia didelių problemų, paplinta kartais ir nežinomos ligos“.

Anot Aplinkos ministerijos Gyvosios gamtos skyriaus vedėjo V. Graičiūno, didelis neršti atplaukusių lašišų skaičius lėmė ir didelį kritusių lašišų kiekį upėse. „Tai gali būti vandens temperatūros pasekmė – lašišos ir šlakiai šiemet anksti atplaukė. Ilgai prabuvusios tame šiltame vandenyje šaltavandenėms žuvims pasilpo imunitetas. Dabar pastebimos žuvys apaugusios tokiu grybu – saprolengnia.

Kaimyninėje Lenkijoje buvo fiksuota ir furunkuliozė. Neramina ne tik ligos, bet ir bendras klimato atšilimas. Tačiau tą atšilimą kažkiek kompensuoja didesni potvyniai. Praėjusiais metais lašišos išneršė ten, kur anksčiau nepasiekdavo. Nepaisant aukštos vandens temperatūros ir seklaus vandens, šiemet mokslininkai lašišų jauniklių tiek Neryje, tiek kitose upėse rado nemažai“, – teigė V. Graičiūnas.

Siūlo lašišas saugoti ne tik upėse, bet ir Kuršių mariose

Tiek visuomenininkas K. Klimavičius, tiek mokslininkas dr. S. Stakėnas yra įsitikinę, kad lašišas saugoti nuo brakonierių reikia ne tik jų nerštavietėse. Lašišinių žuvų populiaciją pagerintų ir didesnė verslinės žvejybos kontrolė Kuršių mariose. „Verslininkai deklaravo, kad šiemet pagavo toną lašišų ir 6-7 tonas šlakių, bet mūsų skaičiavimais gali būti pagauta nuo 20 iki 30 tonų“, – teigė visuomeninės organizacijos „Lašišos dienoraštis“ vadovas K. Klimavičius.

Įtarimų dėl pagautos lašišos Kuršių mariose kiekio kyla ir gamtininkui S. Stakėnui. „Mus pasiekia įvairūs įrodymai apie galimus pažeidimus. Tačiau ten yra verslo suinteresuotumas. Ir tai yra natūralu. Žvejai verslininkai iš to uždirba duoną ir jie nori turėti kuo daugiau tos duonelės. Tad jei daroma akcija, tai saugokim tas lašišas ir Kuršių mariose – nuo ten, kur jos ir pradeda kelionę į nerštavietes, o ne tada, kai jau pradeda neršti. Aš būčiau vienas iš tų entuziastų, kurie sakytų, kad akcija „Lašiša“ privalo prasidėti Kuršių mariose jau birželį“, – teigė Gamtos tyrimų centro mokslininkas.

V. Graičiūnas pritarė, kad Kuršių mariose verslinės žvejybos įrankiais pagaunama daug lašišinių žuvų, todėl jas būtina saugoti nuo pat migracijos į nerštavietes pradžios. „Kuršių mariose lašišos pasirodo birželį, todėl aplinkosaugines akcijas vertėtų daryti atskiruose regionuose – birželį, liepą ir rugpjūtį koncentruotis ties Kuršių mariomis“, – tikino Aplinkos ministerijos Gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vedėjas V. Graičiūnas.

Griežtins žvejybos taisykles Kuršių mariose ir Baltijos jūroje

Vilmanto Graičiūno teigimu, Baltijos jūros priekrantėje parodoma labai mažai sugavimų – tik apie 500 kg lašišų per metus. „Tai yra sunkiai įtikėtina. O Kuršių mariose lašišinių žuvų jau yra sugauta apie 7 tonas. Tai bendras šių metų verslinės šlakių ir lašišų žvejybos sugavimas bus apie 8 tonas”, – teigė V. Graičiūnas.

Jo teigimu, Seimo narių grupė jau užregistravo įstatymo siūlymą, kad verslinę žvejybą Baltijos jūroje reikia atitraukti 300 metrų nuo kranto, nes lašišos keliauja seklia zona, taip pat tris kilometrus nuo Klaipėdos uosto vartų ir kilometro spinduliu nuo Šventosios žiočių. „Tai galiotų ištisus metus ir šie draudimai padėtų apsaugoti visas migruojančias žuvis. O Kuršių mariose planuojam taisyklių pakeitimus, kad būtų draudžiama žvejoti pagal žemyninį krantą 2 km zonoje ne tik statomais tinklaičiais, bet ir gaudyklėmis bent jau pagrindiniu migracijos laikotarpiu rugsėjį ir spalį, – aiškino V. Graičiūnas.

Prekiauti Kuršių mariose pagauta lašiša draudžiama

Anot V. Graičiūno, Kuršių mariose pagauta lašiša ir šlakiais prekiauti draudžiama visus metus – žuvį galima naudoti tik savo reikmėms. „Dar nepasiekus kranto reikia pranešti gamtosaugos inspektoriams telefonu apie sugautą lašišą. O pasiekus krantą reikia nupjauti uodeginį peleką, kad ta lašiša nepakliūtų į prekybą. Žinoma, nelegaliai tas lašišas vis vien pardavinėja Žvejai labai norėtų, kad leistume pardavinėti lašišas, argumentuodami tuo, kad matytumėme tikresnę statistiką“, – aiškino Aplinkos ministerijos atstovas.

Tuo tarpu Baltijos jūroje sužvejotas lašišas pardavinėti galima.

Tačiau labai rizikuoti prekiaujant Kuršių mariose pagautomis lašišomis žvejai nelinkę. „Vien jau žalos įkainis už Kuršių mariose nelegaliai pagautą lašišą yra 580 eurų“, – sakė V. Graičiūnas.

Verslinę žvejybą ragina keisti rekreacine

Pasak „Lašišos dienoraščio“ įkūrėjo, visuomenininko Kęstučio Klimavičiaus, valstybės institucijos, pradėjusios kontroliuoti pagaunamos lašišos kiekius Kuršių mariose, vien iš Pamario krašto kasmet uždirbtų 32 milijonus eurų.

„Valstybei tai butų didelė finansinė nauda – ir per turizmą, ir per visus kitus sektorius. Bet kol kas niekas nebando kurti teisingo mechanizmo. Mes, kaip asociacija, rašome raštus, einame į visus posėdžius, siūlome atkreipti dėmesį, turėti savo planą. Tegu Lietuva iš to uždirba. Nes brandesnės valstybės – Anglija ar Škotija, jos turi savo planą ir jos žino, kaip iš lašišos uždirbti. Mes, deja, to nežinom“, – savo poziciją dėstė K. Klimavičius.

Tokiai idėjai pritarė ir Gamtos tyrimų centro mokslininkas dr. Saulius Stakėnas. Anot jo, viena lašiša, legaliai sugauta mėgėjo, sukuria mažiausiai 10 kartų daugiau ekonominės naudos negu ta pati lašiša, sugauta versliniais įrankiais.

„Vis daugiau šalių riboja verslinę lašišų žūklę, daugiau vandenų atveria žvejams mėgėjams. Juk yra skirtumas, kai žvejys verslininkas sugauna lašišą ir ją parduoda, ir kai žvejai mėgėjai iš Lenkijos, Baltarusijos atvažiuoja, gyvena Lietuvoje savaitę, leidžia čia pinigus, per tą laiką geriausiu atveju pagauna 1-2 lašišas ir besidžiaugdami giriasi feisbuke. Indėlis į ekonomiką yra neginčytinas“, – kalbėjo mokslininkas.

Aplinkosauginės akcijos „Lašiša“ metu – šimtai brakonierių

Kaip pranešė Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, nuo rugsėjo 1-os iki lapkričio 20 dienos vykusios akcijos „Lašiša 2018“ metu buvo surengta 530 reidų ir patikrinti 4125 žvejai mėgėjai. Akcijos laikotarpiu iš viso nustatytas 321 aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas (mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimai, verslinės žvejybos taisyklių pažeidimai ir kt.).

Daugiausiai reidų – 208 – vyko Klaipėdos regione, kur patikrinta daugiau nei pusė visų akcijos metu tikrintų asmenų – net 2364, 114 reidų atlikta Kaune, 106 Vilniuje. Kaune patikrinti 873 mėgėjai žvejai, o Vilniuje – 342.

„Nepaisant to, jog šiemet akcijos laikotarpis jau baigėsi, dėl didelio migruojančių lašišų kiekio buvo nuspręsta, kad Aplinkos apsaugos pareigūnai kurį laiką ir toliau vykdys sustiprintą kontrolę,“ – teigė Aplinkos apsaugos departamento direktorius Vaidas Laukys.

Palyginti su pernai vykdyta tokia pat akcija, šiemet pareigūnai įvykdė beveik 200 reidų daugiau (2017 m. jų vykdyta 341) ir patikrino daugiau nei 8 kartus didesnį kiekį asmenų (2017 m. patikrinti 508 žvejai).

Tiek šiemet, tiek pernai vykdytų akcijų metu, daugiausia nustatyta mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimų, kurių šiemet užfiksuota 237, iš jų – 78 šiurkštūs. Daugiausiai mėgėjų žvejybos pažeidimų pareigūnai nustatė Klaipėdos regione (112), o daugiausiai šiurkščių – Kauno regione (30).

Per šiemet vykusią akciją „Lašiša 2018“ iš žvejų mėgėjų konfiskuoti 92 mėgėjų žvejybos įrankiai (pvz.: plūdinė meškerė, povandeninės žūklės šautuvas ir kt.), 70 ne mėgėjų žvejybos įrankių (pvz.: tinklas, žeberklai ir kt.) ir dar 12 kitų žvejybos įrankių (pvz.: medžioklinis šautuvas, valtys). Daugiausiai mėgėjų žvejybos įrankių (48) iš asmenų paimta Klaipėdos regione, ne mėgėjų žvejybos įrankių – Utenos regione, o kitų žvejybos įrankių (7) – Kauno regione.

Visiems sulaikytiems pažeidėjams buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai, pagal kuriuos asmenims gresia bauda nuo 120 eurų iki 300 eurų su žvejybos įrankių konfiskavimu. Vėliau taip pat skaičiuojama gamtai padaryta žala.

Pranešti apie pastebėtus aplinkos apsaugos pažeidimus, kitus nustatytų reikalavimų nesilaikymo atvejus, pastebėtus aplinkos apsaugos teršimo ar niokojimo atvejus galima bendruoju pagalbos telefonu 112 arba tiesiogiai Aplinkos apsaugos departamentui telefonu 8 (5) 2732995.


 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.