Tamsoje švytintys delfinai – kvapą gniaužiantis reginys Viduržemio jūroje

Jūreiviai Viduržemio jūroje nufilmavo grupelę tamsoje švitinčių delfinų, kai šie maitinosi bioliuminescensiniu planktonu. Jūreivių laivas plaukė maždaug 220 km nuo Gibraltaro sąsiaurio, kai delfinai išniro į vandens pavišių. Nakties tamsoje vaizdas užgniaužė kvapą – vandenį skrodžiantys delfinai buvo apsupti spindinčia mėlyna spalva tviskančiu bioliuminescensiniu planktonu, pranešė sbsnews.com

 Švytintys delfinai.<br> Stop kadras
 Švytintys delfinai.<br> Stop kadras
Delfinai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Delfinai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Delfinai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Delfinai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Delfinai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Delfinai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

2018-12-07 15:01, atnaujinta 2018-12-07 15:09

Vaizdo siužetą galite pamatyti čia: VIDEO

Kaip rašo portalas technologijos.lt, bioliuminescensija pasižymi ne viena fitoplanktono rūšis. Anot bioliuminescencijos eksperto Woodlando Hastingso iš Harvardo universiteto, jų sukuriamu spalvų žaismu galima grožėtis daugelyje pasaulio jūrų ir vandenynų.

„Atlanto ir Ramųjį vandenynus esu išraižęs skersai išilgai, ir nesu matęs vietos, kur nebūtų bioliuminescencijos ar nakties, kurios metu jos jūroje nesimatytų“, – tvirtina W. Hastingsas.

Dažniausiai bioliuminescencinį efektą sukuria fitoplanktono rūšis – šarvadumbliai (angl. – „dinoflagellates“). Naujausi tyrimai, kuriuose dalyvavo ir V. Hastingsas, byloja, jog vienaląsčių šarvadumblių membranose yra specialūs kanalėliai, reaguojantys į elektros signalus – būtent šis biologinis mechanizmas ir sukelia unikalų jūros vandens žėrėjimą.

Žėri ne tik bangų keteros, bet ir pakrantės smėlis. Nes ant jo likę jūros vandens, kuriame apstu fitoplanktono. Beje, analogiško fitolanktono randama ir gėlo vandens ežeruose, tačiau jų vanduo taip nežėri. „Tai yra viena iš bioliuminescencijos mįslių – kodėl žėrėjimo nebūna gėlame vandenyje niekas nežino“, – pažymi V. Hastingsas.

Kai kurie šarvadumbliai išskiria toksinų, kurie gali būti kenksmingi žuvims, žmonėms ir kitiems gyviems sutvėrimams. Mokslininkai yra linkę manyti, jog bioliuminescencija gali būti viena iš fiziologinės gynybos formų. Kaip ir gyvatės barškuolės uodegos galiukas, planktono žėrėjimas gali būti įspėjamasis signalas plėšrūnams.

„Netikro aliarmo“ teorija iškelia kitokią prielaidą: planktonas žibėjimu pritraukia „antros eilės“ plėšrūnus, kurie medžioja į fitoplanktoną nusitaikiusius „pirmos eilės“ giminaičius.

„Nors šarvadumbliai yra vienaląsčiai, kai kurie iš jų yra pakankamai dideli, jog juos būtų galima įžiūrėti be mikroskopo“, – atkreipia dėmesį bioliuminescencijos ekspertas.

Visą savo gyvenimą bioliuminescenciją tyrinėjantis Harvardo mokslininkas ragina žmones ateiti naktimis prie jūros ir įspūdingą reginį pamatyti savo akimis – nuotraukos viso grožio tikrai neperteikia.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.